„Būk savimi. Visos kitos vietos jau yra užimtos“. Negaliu su tuo nesutikti. Ir kiek daug tai turi bendro su sėkmingu lieknėjimu.
Ar kada pagavote save lyginant savo išvaizdą su kitų? Ar jautėtės prastesnė šalia jūsų manymu gražesnės draugės? O gal nuolat lyginate save su savo pačios mylima seserimi, kuri visą gyvenimą yra stebuklingai liekna, o jūs vis nesėkmingai kovojate su papildomais kilogramais ir jaučiatės kaip bjaurusis ančiukas? Kartą kalbėjau su dabar jau buvusia kolege. Miela ir simpatiška vidutinio amžiaus moterimi. Ji man prisipažino, kad jaučiasi patenkinta savimi iki tol, kol neatsiduria šalia savo vienos pažįstamos. Jos pačios žodžiais tariant, kad ir kiek ji įdėtų pastangų gražiai atrodyti, minėta pažįstama ją visada nustelbia. Ar ir jums pažįstami panašūs išgyvenimai? Kodėl mums taip būdinga lyginti save su kitais savo nenaudai ir kaip tai gali trukdyti sėkmingam lieknėjimui?
Kiekvieną kartą, kai lyginam save su kitais savo nenaudai, mes blogai jaučiamės. Jaučiame nepasitenkinimą savimi. Blogos emocijos dažnai atima motyvaciją ir skatina emocinį valgymą, kuris yra viena iš pagrindinių antsvorio priežasčių.
Turbūt daugeliui pažįstama situacija, kai džiaugiesi savo pastangų dėka atsikratytais keliais kilogramais iki tol, kol sutinki lieknesnę draugę. Su apmaudu suvoki, kad ir kiek stengtumeisi, niekada nebūsi tokia kaip ji. Šios emocijos tarsi nubraukia visas prieš tai įdėtas pastangas sulieknėti ir džiaugsmą dėl pasiekto rezultato. Kam stengtis, jeigu vistiek atrodau nekaip?…
Tačiau kodėl apskritai turėtume lygintis su kitais? Taip, gal aš neturiu geriausios draugės ilgų kojų ar kaimynės vešlių plaukų, tačiau turiu daug kitų gražių bruožų, kuriuos pats laikas pamilti ir išmokti jais didžiuotis.
Lyginimas savęs su kitais – tai tik blogas įprotis, o blogais įpročiais galima atsikratyti ir pakeisti juos geresniais. Lygintis su kitais esame mokomi jau nuo mokyklos ar net darželio laikų. Jau pats vertinimas pažymiais, verčia jaustis prastai, jei pavyko blogiau, nei klasės draugui ar draugei. Po eilinio kontrolinio, gavę rezultatus, vieni kitų klausiame: o kiek tu gavai? Kažkodėl iš karto geriau pasijuntame, jei ir kitam pasisekė ne taip gerai, kaip mums, o kito geras įvertinimas sukelia blogą savijautą.
Vėliau tarpusavyje konkuruojame puikuodamiesi geresne mašina, puošnesniais namais ar prabangesniais drabužiais, arba dar blogiau – gabesniais vaikais. Ir, žinoma, lyginame savo ir kitų išvaizdą. Ir visai nesvarbu, ar palyginimas yra savo ar kito nenaudai, tai parodo, kad per mažai vertiname save. Jeigu būtų kitaip, mums nerūpėtų, kad kitas yra tariamai gražesnis ar lieknesnis. Taip pat nebūtų svarbu pačiam savo išvaizda ar kaip kitaip pranokti kitus. Kai džiaugiesi tuo, kas esi ir gerai jautiesi savo paties kūne, net nelieka poreikio save vertinti remiantis kitų privalumais ar trūkumais. Kai tikrai gerai jaučiamės dėl to, kas esame, mes nepavydime gražesniems ir geresniems už save. Mes mokame pasidžiaugti jų grožiu ir kitais pasiekimais, nes tai jų kūnai, jų pasiekimai ir jų gyvenimas. Jeigu lieknėjate tam, kad būtumėte į kažką panašios ar, kad atitiktumėte kažkieno sukurtą grožio standartą, tai darote dėl pačios netinkamiausios priežasties. Pasiektas rezultatas džiugins neilgai, nes visada bus už mus gražesnių, lieknesnių, su plokštesniais pilvais ir stangresniais klubais. Taip tik pateksite į pačių sau paspęstus spąstus, suksitės šiame užburtame grožio lenktynių rate tik tam, kad galų gale suvoktumėte, kad šioje kovoje niekada nebus laimėtojų. Ypatingai kvaila taip švaistyti savo brangų laiką, jeigu net gamtos duotas kūno sudėjimas yra visiškai priešingas nei tų, su kuriomis lyginamės. Juk visos turime skirtingą kūno struktūrą. Niekada neatrodysite, kaip ilgakojė manekenė, jei gamta tų ilgų kojų paprasčiausiai nedavė. Bet gal davė gražią moterišką krūtinę?
Pats laikas atsistoti priešais veidrodį visu ūgiu, pažiūrėti sau į akis ir užduoti paprastą klausimą: kodėl aš tai darau? Kodėl man svarbu sulieknėti? Ar tikrai man reikia lieknėti? Gal mano svoris normalus ir sveikas, tik man taip knieti sverti tiek, kiek sveria ką tik sulieknėjusi TV žvaigždutė?
Atsakykite sau nuoširdžiai ir sąžiningai. Priimkite tvirtą sprendimą: nesistengti padaryti savo kūno panašaus į kažkieno kito, o daryti geriausia, ką galite su tuo, ką jums davė gamta. Jūs negalite prailginti savo kojų, bet galite reguliariai sportuoti, kad jos būtų tvirtesnės. Taip pat negalite pakeisti savo kriaušės ar obuolio tipo sudėjimo, tačiau galite sveikai maitintis, reguliariai judėti, palengva lieknėti ir rengtis taip, kad pabrėžtumėte tai, ką turite gražiausio.
Galų gale, jūsų trumpos kojos ir maža krūtinė yra tai, kas jus daro jumis! Išdrįskite būti savimi ir didžiuotis tuo, ką turite ir nė nepajusite, kaip ir lieknėti seksis daug lengviau. Ta gera savijauta, kai patogiai jaučiatės būdamos savimi, veikia jūsų motyvaciją ir toliau sėkmingai lieknėti.
Pakeiskite įprotį save lyginti su kitomis į naują – visada pastebėti ir pabrėžti tai, ką turite gražiausio ir su džiaugsmu judėkite link lieknos, sveikos ir laimingos savęs!
Tai tiek šiam kartui. Sėkmės ir iki kitos savaitės!
Ieva ♥
P.S. Jei straipsnis patiko ir pasirodė naudingas, būčiau dėkinga jei pasidalintum bent su viena savo drauge. Ačiū!
—————————————————————————————————————————
