Sveika gyva! Tikiuosi, kad laikaisi puikiai. Aš paskutines dvi savaites jaučiuosi taip, lyg supčiausi linksmuosiuose kalneliuose: tai aukštyn, tai žemyn. Čia kalbu apie savo emocinę būseną. Yra sakančių, kad ana savaitė daug kam buvo sunki dėl pilnaties. Gerai, priimu šį paaiškinimą 🙂 Mama pastebėjo, kad mano besikeičiančią savijautą įtakoja artėjantis gimtadienis. Pasak jos, likus maždaug mėnesiui iki gimtadienio, žmogus yra pažeidžiamas labiau nei bet kada, todėl gali išgyventi įvairias keistas būsenas, bei nuotaikų svyravimus. Ar Tau taip būna? Aš atkreipiau dėmesį, kad man taip tikrai būna kiekvienais metais panašiu metu kaip dabar. Tuomet mane net labiau nei prieš Naujus metus pradeda kamuoti egzistenciniai klausimai, noras kažką keisti, keltis naujus iššūkius, nudirbti naujus darbus tiesiog nuo visko atsijungti ir pailsėti.
Pamenu pernai, likus panašiam laiko tarpui iki gimtadienio, jaučiausi tikrai nekaip, tai buvo susiję su dalykais, kuriuos žinojau, kad reikia ir noriu atlikti, tačiau dėl įvairių baimių ir abejonių nedariau. Turbūt ir Tu žinai, koks yra blogas ir viduje graužiantis jausmas, kai nedarai to, ką tikrai žinai, jog turėtum ir norėtum daryti. Gal tai patiri kaip tik dabar, kai neprisiverti keistis, sveikiau ir saikingiau maitintis, kažką daryti, kad nustoti nuolat persivalgyti? Nepyk, jei būsiu tiesmuka, tačiau jei ir toliau tik skundiesi ir nieko nedarai, vadinasi dar nėra taip blogai. Tai sakau drąsiai, nes ir pati pernai ėmiausi vis atidėliotų permainų tada, kai jau pačiai buvo bloga nuo to atidėliojimo. Taip bloga, kad daugiau nei dienos, valandos ar minutės negalėjau gyventi atidėliodama. Pamenu tuomet, jau atėjus savo gimtadieniui, sau pažadėjau, kad daugiau neleisiu sau būti mažiau nei, kad galiu būti. Ir man puikiai pavyko beveik visus metus to pažado laikytis, tačiau jaučiu, kad ateina laikas jį vėl atnaujinti. Tikiu, kad esame sutverti augti, tobulėti, judėti į priekį, gyventi leisdami atsiskleisti geriausioms savo pusėms. Ir jei dėl kokių nors priežasčių sau to neleidžiame daryti, jaučiamės mažų mažiausiai blogai. Man patinka angliškas pasakymas: „the change happens when you get sick and tired from being sick and tired“.
Tai man dar kartą priminė knygos „You are a bad ass” autorė Jen Sincero, su kuria vakar kaip tik klausiausi interviu. Po to kai jos buvo paklausta, kaip rasti laiko pokyčiams (knygoms, naujiems receptams, sportui, pamokoms ir t. t.), jos atsakymas buvo labai aiškus: „Kiek tau tai yra svarbu? Kiek tu iš tiesų to nori? Mes visi esame užimti ir turime daugybę įsipareigojimų, tačiau visada randame laiko tam, kas mums svarbu. Aš daugiau nei dienos negalėjau klausyti pati savęs besiskundžiančios, kad to ar ano negaliu, nes kažkodėl negaliu sau to leisti. Man jau buvo bloga dėl to. Todėl priėmiau tvirtą sprendimą tai pakeisti“.
Štai ir visa motyvacijos paslaptis. Kai Tau jau tikrai bus bloga nuo to, kur dabar esi, kai daugiau nei minutės, valandos ar dienos negalėsi taip gyventi, prasidės permainos. Nereiškia, kad viskas staiga radikaliai pasikeis, tačiau tai bus svarbi pradžia norimiems pasikeitimams.
Tad leisk man Tavęs paklausti: ar Tau yra pakankamai blogai ir ar pakankamai stipriai nori keistis? Jei atsakymas yra teigiamas – būdus, priemones ir atsakymus neišvengiamai rasi.
Jei jauti, kad darbas su manimi galėtų būti tas atsakymas, mielai kviečiu registruotis pažintinei sesijai Skype, kad kartu nuspręstume ar esam viena kitai tinkamos bendrakeleivės. Registruotis gali čia.
Šiam kartui tiek. Iki kitos savaitės!
Su meile,
Ieva ♥
