Kai dar kentėjau nuo valgymo ir svorio problemų, gruodis persivalgymų prasme man būdavo ko gero pavojingiausias metų laikas. Kuo labiau artėdavo Kalėdos ir tarpušventis, tuo labiau nerimaudavau, kad ir vėl eilinį kartą užbaigsiu metus persivalgiusi, priaugusi svorio ir beviltiškai nusivylusi savimi. Deja, tas nerimas ne tik, kad nepadėdavo, jis kažkokiu būdu mane pastūmėdavo “atsipalaiduoti” dar gerokai iki švenčių. Taip gruodis pavirsdavo vienu dideliu persivalgymu ir, dar net nesulaukusi švenčių, išgyvendavau tai, ko labiausiai bijojau.
Jeigu ir Tu įsibėgėjant šventiniam mėnesiui išgyveni panašius jausmus, kviečiu įsiklausyti į patarimus, kurie man padėjo nutraukti metai iš metų besikartojančią įvykių grandinę.
1. Priimk tvirtą sprendimą, kad šiais metais viskas bus kitaip. Tai labai svarbus pirmasis žingsnis siekiant bet kokių permainų. Kai mes priimame tvirtą sprendimą, nepaliekame sau galimybės gręžiotis atgal ir vietoj to sutelkiame dėmesį į tai, kad surasti reikiamią informaciją ir būdus permainoms įgyvendinti. Taigi pažadėk sau, kad ir kas bebūtų, Tu rasi būdus kaip pasiekti, kad ši metų pabaiga nebūtų tokia kokios buvo jau daug metų iš eilės.
2. Siek vidinių pokyčių. Negalvok, kad permainų pasieksi sukaupusi visą valią. Esu tikra, kad jau daug kartų šitą būdą nesėkmingai bandei. Verčiau susitelk į vidinius pokyčius. Paklausk savęs: kokia moterimi turi tapti, kad pagaliau atsisveikintum su persivalgymais? Ko iš tiesų ieškai maiste? Kokius poreikius patenkini vis persivalgydama? Kol nepradėsi keistis iš vidaus, visos valios pastangos bus bevaisės. Nes sukaupusi valią „susiimsi” tik kuriam laikui, tačiau vidinis poreikis kimšti sugrįš vos tik pavargsi ir nuspręsi atsipalaiduoti.
3. Elkis radikaliai priešingai. Pagalvok, koks elgesys gruodžio mėnesį Tau paprastai kenkdavo labiausiai ir keisk jį. Pavyzdžiui mano didžioji problema gruodžio mėnesį būdavo vakarinis saldainių prie arbatos valgymas. Artėjant Kalėdoms jų namuose atsirasdavo vis daugiau ir kartu su Laimiu net nepajusdavom kaip jau kaisdavom arbatą ir lukštendavom popierėlius. Kadangi tai vykdavo pakankamai vėlai, jau užmigus Izabelei, tai neprisidėdavo nei prie miego kokybės, nei prie geros savijautos kitą dieną. Todėl norėdama nutraukti šį man netarnaujantį įprotį, aš jo tiesiog atsisakiau. Ne pačių saldainių, tam dar nebuvau pasiruošusi, bet vakarinio jų valgymo ir susikūriau naujas man labiau tarnaujančias saldainių valgymo taisykles. Pvz. valgyti tik pirmoj dienos pusėj ir tik tiek kiek su savim susitariau. Gali pasirodyti, kad čia prieštarauju pati sau, kur kalbėjau apie tai, kad valios pastangomis nieko nepasieksi, bet valios man ir nereikėjo. Manyje buvo labai stiprus vidinis noras, kad šį kartą viskas būtų kitaip. Kai toks pasiryžimas yra, prasideda vidiniai pokyčiai ir valios beveik nebereikia.
Taigi pagalvok koks Tavo prieškalėdinis įprotis Tave labiausiai vargina ir susikurk strategiją jam pakeisti.
4. Atleisk sau mažas klaidas ir iš karto grįžk į pradėtą kelią. Pradėjus permainas visada bus mažų suklupimų. Svarbiausia kaip mes į tai reaguosime. Ir man būdavo vakarų, kai visgi pasiduodavau pagundai prisijungti prie arbatą geriančio ir saldainius valgančio Laimio, tačiau labai greitai sau tai atleisdavau ir kitą dieną grįždavau prie sau duoto įsipareigojimo. Net jei toks vakaras vienas kitas buvo, bendrai paėmus jų buvo daug mažiau nei prieš tai buvusiais metais ir tai tikrai džiugino. Iš čia išplaukia paskutinis patarimas:
5. Džiaukis bet kokiais pokyčiais. Aš galėjau rinktis koneveikti save, kad ir vėl paslydau, tačiau rinkausi džiaugtis tuo, jog tokių vakarų su saldainiais buvo daug mažiau. Savęs palaikymas vietoj kritikos, man padėjo nepasiduoti, nes neva jau viską sugadinau, o vietoje to, gana lengvai sugrįždavau prie norimo elgesio. Kad ir kokie maži tai būtų pokyčiai, būtinai save girk ir džiaukis, nes gėdijimas ir savęs smerkimas tik įsuks į vidinio sabotažo karuselę ir negalėsi suprasti, kodėl ir vėl metus pabaigei taip blogai kaip ir anksčiau. O juk to mažiausiai nori, tiesa?
Tikiuosi, kad šie mano patarimai padės gruodį praleisti jei ne saikingai, tai bent saikingiau nei anksčiau ir tai jau bus aiškus ženklas, kad vyksta progresas. Atmink: kad ir kokioje gyvenimo srityje keitiesi, svarbiausia ne tobulumas, o progresas. Ir dar svarbiau jį pamatyti, užfiksuoti, pasidžiaugti ir progresuoti toliau.
Šiam kartui tiek. Gražaus Tau švenčių laukimo.
Iki kitos savaitės!
Su meile,
Ieva ♥
P.S. Jeigu straipsnis pasirodė naudingas, būčiau dėkinga už pasidalijimus. Ir būtinai prisijunk prie nemokamos bendruomenės FB, kur nuolat dalinuosi naudingais patarimais holistinio lieknėjimo temomis. Jungtis gali čia
