Praėjusius metus pabaigiau ir šiuos sutikau su begaliniu dėkingumu. Šiuo nuostabiu jausmu gyvenau per visas šventes, nes jos buvo tiesiog tobulos. Per maždaug dešimties dienų laikotarpį buvo visko: ir buvimo didesniam šeimos rate, ir jaukaus laiko tik trise. Buvo ir susitikimų su draugais, ir čiuožinėjimo ant ledo, ir ėjimo į kiną bei smagų šventinį spektaklį. Buvo daug vėlyvų vakarų ir tokių pat rytų. Buvo aktyvaus laiko leidimo lauke ir tingaus vartymosi lovoje. Buvo gera…
Tačiau metams visai einant į pabaigą visko staiga pasidarė gana. Mandagiai atsisakėme kvietimų sutikti Naujus metus su kompanija ir pasirinkome jaukų vakarą namuose. Izabelė galėjo nemiegoti iki pat vidurnakčio fejerverkų, žiūrėjome vieną filmą po kito, žaidėme stalo žaidimus ir valgėme mandarinus, o pasigrožėję įspūdingais fejerverkais ir pasveikinę vieni kitus su Naujais metais, nukeliavome tiesiu taikymu į lovas. Buvo gera…
Šiandien, sausio 2d., berašant šį tekstą pilnu pajėgumu grįžtu prie darbų. Esu kupina jėgų ir entuziazmo. Man labai patinka metų pradžia. Iš vienos pusės jos nesureikšminu ir pokyčių iki metų pradžios neatidėlioju, tačiau iš kitos – Nauji metai man kaip naujas švarus lapas. Dar vienas mano brangaus gyvenimo etapas. Tai laikas, kai atsigręžiu atgal, kad įvertinti tai, kiek jau nueita, pasiekta, įgyvedinta. Juk nedažnai tai darome. Dažniau bėgame, lekiame į priekį, vis pamiršdami stabtelėti, pasidžiaugti, save pagirti ir įvertinti. Tam puikiai tinka metų sandūra. Jeigu to dar nepadarei, tikrai dar ne vėlu ir labai kviečiu tai padaryti. Įvertinti ne tik savo pasiekimus, bet ir įdėtas pastangas yra be galo svarbu. Tai kelia mūsų savivertės jausmą, suteikia jėgų ir entuziazmo judėti toliau, tai mus užlieja dėkingumo jausmu, kuris yra vienas stipriausių pozityvių jausmų žmogaus jausmų skalėje.
Šiems metams, kaip ir pernykščiams, nedariau ilgo pasižadėjimų sąrašo. Yra pora rimtų tikslų, ties kuriais noriu susikoncentruoti, tad labiausiai ir susitelksiu į juos. Iš ne tokių apčiuopiamų pasižadėjimų, ketinu dar labiau klausyti savo širdies, gyventi jos vedama, ieškoti balanso tarp širdies ir proto. Suprantančioms angliškai, teksto apačioje pasidalinsiu nuoroda į visai ką tik atrastą trumputę meditaciją, kurią planuoju daryti jei ne kasdien, tai beveik kasdien. Jau išbandžiau ir galiu patvirtinti, kad veikia tiesiog stebuklingai.
Dar vienas dalykas, kurį perkeliu iš praėjusių metų į šiuos – tai nuolatinis priminimas sau, kokia laikina esu pati ir viskas kas mane supa: žmonės, pasiekimai, sėkmė, nesėkmė, sveikata. Toks požiūris man padeda neatidėlioti gyvenimo, įgyvendinti norus ir svajones dabar, o ne “kada nors”, vertinti ir branginti tai, ką turiu. Kitaip tariant iš tiesų GYVENTI taip, kaip aš tai jaučiu ir suprantu.
Šiais metais ketinu sugrąžinti vieną ritualą, kurį kažkodėl buvau apleidusi – tai gražių gyvenimo akimirkų užrašymas. Pastebėjau, kad galvodama apie ką tik praėjusius metus, prisimenu tik jų didžiuosius įvykius, o juk tiek būta mažesnių, tačiau ne mažiau svarbių, kurie teikė daug džiaugsmo bei kitų teigiamų emocijų. Planuoju įsigyti didelę kiaulę taupyklę (juk kiaulės metai) ir į ją vis įmesti ant lapelio aprašytą gražią šių metų akimirką. Ar tai būtų įsimintina kelionė, jaukus vakaras su seniai matyta drauge, pasiektas užsibrėžtas tikslas, situacija kai ypatingai didžiavausi Izabele. Metų gale, arba kitų metų pačioje pradžioje, planuoju ją sudaužyti ir viską perskaityti. Esu taip jau dariusi ir jausmas išties ypatingas.
Nieko daugiau neplanuoju. Be abejo turiu norų, tikslų ir, kaip minėjau, planuoju dirbti, kad juos pasiekti, tačiau tuo pačiu pasitikiu gyvenimo tėkme ir tikiu, kad viskas įvyks tada, kai tam bus geriausias laikas.
Nuolat primenu sau, kad svajodama apie savo norus, nepamirščiau, kad gyvenimas vyksta dabar ir, kad jis jau dabar yra kupinas nuostabių akimirkų. Tikiu, kad jei jauti vidinę ramybę ir dažnai esi kupinas dėkingumo – to yra daugiau nei gana. Joks įgyvendintas noras nedžiugins, jei viduje bus sumaištis ir nemokėsime vertinti to, ką turime.
Baigdama noriu Tau palinkėti stebuklingų metų. Turbūt esi girdėjusi žymiąją Alberto Enšteino frazę: „Gali gyventi galvodamas, kad stebuklai neegzistuoja arba gali gyventi manydamas, kad viskas yra stebuklas”. Nuoširdžiai linkiu kuo dažniau pastebėti mažus ir didelius Tavo gyvenime vykstančius stebuklus ir vis kurti naujus. Viskam kitam tiesiog neturime laiko.
Su pačiais šilčiausiais ir nuoširdžiausiais linkėjimais,
Ieva ♥
P.S. Šiais metais planuoju ir toliau būti aktyvi savo uždaroje FB grupėje. Jei dar nesi jos dalis, būtinai kviečiu jungtis čia
Žadėta nuoroda į minėtą meditaciją čia
