Beveik kiekviena lieknėjanti moteris bent kartą yra susidūrusi su situacija kai svoris nustoja kristi ir, rodos, nieko su tuo negali padaryti. Atrodo ir stengiesi, ir laikaisi numatytų rekomendacijų, bet jis kaip nejuda taip nejuda iš vietos.
Jeigu svoris nuosekliai krito žemyn, visiškai natūralu kai šis procesas trumpam sustoja. Tačiau jei toks sustojimas užtrunka ilgiau nei mėnesį, reikia atidžiau pasižiūrėti į tai, kas galėtų trukdyti ir toliau sėmingai lieknėti.
Kartais taip atsitinka kai persistengiama ribojant suvartojamas kalorijas ir kūnas, „pajutęs“ badmetį, „įsikimba“ į sukauptus riebalus užuot juos paleidęs.
Tačiau šį kartą aš ne apie tai. Šį kartą aš noriu pakalbėti apie situaciją kai manai, kad viską darai teisingai, tačiau, kad sužinotum ar savęs neapgaudinėji, prireiks prisiminti labai svarbią savybę – SĄŽININGUMĄ. Tik sąžiningai pasižiūrėjusi į savo dienotvarkę ir suvartojamo maisto kiekius galėsi pastebėti kur yra tikroji svorio nekritimo priežastis. Kad tikrai nepraleistum pro akis to, kas svarbu, būtina sąžiningai bent savaitę rašyti kiekvieną kąsnį, kuris patenka į burną. Taip pat labai svarbu pažymėti kokios nuotaikos buvai valgio metu, ar buvai alkana, ar sustojai pajutusi sotumą, o gal persivalgei, kokios buvo valgymo aplinkybės. Atkreipdama dėmesį į šiuos dalykus pastebėsi ne tik tai, kokį maistą valgei, bet ir kokios situacijos ar emocijos įtakoja Tavo maisto pasirinkimą. Tuomet žinosi, kad norėdama toliau lieknėti turi atsižvelgti ir į jas, bei rasti sprendimus, kad jose daugiau nespasiduotum norui valgyti, kai iš tiesų Tau reikia visai ne maisto.
Kai aš nustojus kristi svoriui atlikau tokią sąžiningą peržiūrą, pastebėjau šiuos tris dalykus:
1. Valgiau sveikus desertus. Jau seniai buvau nustojusi po kiekvieno patiekalo valgyti įprastą saldumyną, tačiau saldumo poreikį po pagrindinio patiekalo tenkindavau suvalgydama obuolį, bananą ar kokį kitą saldų vaisių. Tai neatrodė problema kol svoris krito. Tačiau jam nustojus tai daryti supratau, kad pats laikas atsisveikinti su įpročiu po kiekvieno patiekalo valgyti desertus. Net jei tai pats sveikiausias pasaulyje maistas, jį valgiau visai ne dėl to, kad buvau alkana, o tik iš įpročio ir su juo gaudavau bereikalingas kalorijas, kurias susumavus savaitės eigoj, gavosi visai nemenkas skaičius.
2. Užkandžiavau vakarais. Ir vėl man koją kišo „sveikas” maistas. Juk aš nevalgiau traškučių, saldainių ar dar kažko tokio tradiciškai laikomo nesveiku maistu. Aš suvalgydavau varškės, jogurto, pasukų ar mano taip mėgstamų vaisių. Maniau, kad tai puikus pasirinkimas. Taip, jei valgai kai tikrai esi alkana, o ne dėl to, kad nori užkandžiauti priešais televizoriaus ekraną. Vėlgi tai tik papildomos kalorijos, kurios mano atveju ir trukdė kristi svoriui.
3. Aš valgiau per daug. Vesdama savo valgiaraštį ar nesvėriau ir nematavau maisto. Vietoj to užrašydavau kokio alkanumo buvau prieš valgį ir kokio sotumo baigusi valgyti. Tokia savistaba man padėjo pamatyti, kad po valgio aš jausdavausi gerokai per soti. Ne persivalgiusi, bet soti „iki viršaus“. Tai supratus tikslu tapo išmokti valgyti iki mažesnio sotumo jausmo. Aš jokiu būdu nevaikščiojau pusiau alkana, tačiau pratinau save prie lengvesnio, o ne visiškai pilno skrandžio jausmo pavalgius. Supratau, kad valgymas iki visiško skrandžio pilnumo buvo tik likęs įprotis iš tų laikų, kai nuolat persivalgydavau suvalgydama didelius kiekius maisto.
Atkreipk dėmesį, kad aš nieko sau neuždraudžiau, mano valgiaraštyje liko tie patys produktai, aš tik padariau tris rodos, visai mažus pakeitimus ir tai padėjo mano svoriui toliau judėti žemyn.
Jei Tau šiuo metu nustojo kristi svoris ir taip yra jau ilgiau nei mėnesį, kviečiu sąžiningai pasižiūrėti kur galėtų būti tikroji to priežastis. Jei turėsi noro, būtinai pasidalink pastebėjimais komentaruose. Tikiu, kad Tavo patirtis bus naudinga ir kitoms šį straipsnį skaitančioms moterims.
Šiam kartui tiek. Iki kitos savaitės!
Su meile,
Ieva ♥
