Artėja motinos dienos savaitgalis ir pamaniau, kad šią savaitę norėčiau paskirti lieknėjimo / svorio temoms susijusioms su motinyste.
Šį kartą noriu pakalbėti apie tai, kokią įtaką mūsų dukroms ir galbūt sūnums daro mūsų (nuolatiniai) lieknėjimai.
Praėjusį rugsėjį, pakeliui į Ibizą lėktuve skaičiau laikraštį su panašiu kaip šio straipsnio pavadinimu. Jame buvo kalbama apie tai, kokią neigiamą įtaką jaunoms mergaitėms daro suaugusių moterų kalbos apie lieknėjimą, kūno svorį, dietas.
Buvo pateiktas konkretus pavyzdys apie nugirstą mokytojų pokalbį, kai susitikusios po vasaros atostogų, jos garsiai komentuoja viena kitos išvaizdą, giria sulieknėjusias ar skundžiasi savo kilogramais. Tai daro prie skirtingo amžiaus mergaičių net nepagalvodamos, kaip tos nejučia išgirstą informaciją interpretuoja.
Prieš keletą metų, dar gerokai prieš susilaukiant Izabelės teko žiūrėti TV laidą panašia tema. Laidoje buvo kalbama apie vis jaunėjantį mitybos sutrikimais sergančių mergaičių amžių. Rūpintis tikrai yra dėl ko. Įvairūs stebėjimai rodo, kad apie dietas pradeda kalbėti vos šešerių metų mergaitės. Taip, perskaitėte teisingai – še – še – rių! Skaičiai man jau tuomet nuskambėjo nejaukiai, o dabar, auginant septynmetę jie tikrai gąsdina.
Greičiausiai tokiam ankstyvam mergaičių domėjimuisi svorio reikalais įtakos turi eilė priežasčių, tačiau tiek laidoje, tiek minėtame straipsnyje atsispindėjo vienas labai aiškus dėsningumas – tai mamų, tetų, mokytojų, močiučių įtaka.
Pastarosios dažnai net nenujaučia, kad ją daro. Laidos metu buvo apklaustos tiek mergaitės, tiek jų mamos ir paaiškėjo, kad savy trūkumų ieško ir apie dietas galvoja tos mažametės, kurios mato tai darant savo mamas. Konkrečiai kalbant: mamos nuolat dukroms matant sveriasi, kritiškai apžiūrinėja save veidrodyje ar net garsiai komentuoja savo trūkumus, dukroms girdint gvildena lieknėjimo temas su draugėmis, apkalba savo ar kitų išvaizdą ypač akcentuodamos tariamą lieknumą, stambumą ir svorį.
Aš nesu nei mitybos sutrikimų, nei vaikų mitybos ar psichologijos ekspertė, todėl šį straipsnį rašau kaip mažametės mama ir kaip žmogus pats kentėjęs nuo valgymo ir neigiamo savivaizdžio problemų. Tai tikrai beprotiškai vargina, todėl nė už ką nenorėčiau, kad mano dukra patirtų ką nors panašaus. Tuo pačiu noriu draugiškai patarti ar atverti akis ir kitoms auginančioms dukras mamoms.
Tikrai žinau, kad man niekas negali duoti garantijos dėl to, ar mano dukros neištiks mano likimas, tačiau pasistengsiu bent pati prie to neprisidėti, kad žinočiau, jog iš savo pusės šiuo klausimus padariau geriausia ką galėjau.
Trumpai konkretizuojant, patarimai būtų tokie:
1. Nesureikšminkite išvaizdos. Kuo daugiau apie ją kalbate, tuo labiau dukroms siunčiate žinutę, kad tai labai svarbu, tuo labiau išauga rizika, kad ji susitapatins su savo kūnu. Tai reiškia, kad bet koks įsivaizduojamas kūno netobulumas ją vers jaustis menka ar mažiau verta.
2. Nekritikuokite savo nei kitų išvaizdos. Elgesio su savimi ir savo kūnu mažosios mokosi iš jūsų. Koks norėtumėte, kad būtų jų santykis su savimi? Rodykite atitinkamą pavyzdį. Mano dukra žino, kad sportuoju ir stengiuosi sveikai maitintis visų pirma dėl savo savijautos. Ji žino apie tinkamo maisto bei judėjimo įtaką jos kūnui (ne svoriui), mokymosi rezultatams. Tikrai nenoriu pasirodyti labai protinga. Jei nebūčiau mačiusi panašių laidų ar pati susidūrusi su valgymo problemomis, ko gero elgčiausi mažiau išmintingai.
3. Neaptarinėkite lieknėjimo reikalų su draugėmis. Juk greičiausiai šalia dukrų su draugėmis nediskutuotumėte apie savo intymų gyvenimą, konfliktus su vyru ar kitas tik suaugusiems skirtas temas. Lieknėjimo reikalus priskirkite pastarosioms.
4. Padėkite savo dukroms priimti tiek savo, tiek kitų išskirtinumą. Vaikai tikrai pastebi, kad kažkas yra stambesnis, turi negalią ar kaip kitaip skiriasi iš minios. Padėkime jiems suprasti, kad visi esame skirtingi, kad vienodais būti būtų nuobodu. Kuo labiau gerbiame kito kitoniškumą, tuo mažesnė tikimybė, kad ir savyje ieškosime prie ko prikibti.
Tai tiek iš manęs patarimų ir pamąstymų šia tema. Komentaruose būtinai pasidalinkite savo pamąstymais ir įžvalgomis. Jei turite ką pridėti prie šio patarimų sąrašo, būtinai taip ir padarykite. Nujaučiu, kad tema aktuali tikrai ne man vienai .
Ir jei straipsnis pasirodė naudingas, būčiau dėkinga už pasidalijimą su bent viena savo drauge. Ačiū!
Iki kitos savaitės!
Su meile,
Ieva ♥
