Aš labai dažnai sakau, kad vadavimasis iš emocinių persivalgymų yra procesas, kad tai yra kelionė. Taip sakau todėl, kad tikrai nėra taip, jog vieną dieną turime persivalgymo problemą, o kitą dieną jau nebe.
Vadavimasis iš persivalgymų priklausomybės nėra tas pats kas, pavyzdžiui, mesti rūkyti, kai gali aiškiai pasakyti: vakar rūkiau, o šiandien jau nerūkau ir jei taip ir toliau tęsiu, labai aiškiai žinosiu, kuri diena buvo ta, kai surūkiau paskutinę cigaretę.
Tuo tarpu taip nebūna norint atsisveikinti su emociniais persivalgymais. Bent jau man taip tikrai nebuvo ir neteko tokio atvejo stebėti moterų, su kuriomis dirbau ir dirbu tarpe.
Šiandien noriu pasidalinti apie etapus, kuriuos man teko praeiti laisvinantis iš šios priklausomybės. Nereiškia, kad Tavo sveikimas atrodys lygiai taip pat, tačiau jei tik dabar pradedi savo kelionę į laisvę, mano pasidalijimas patirtimi parodys, ko gali tikėtis.
1 – asis etapas: Susivokimas, kad man nereikia eilinio mitybos ar lieknėjimo plano. Būtent suvokimas, kad mano tikroji problema yra ne antsvoris, o jo sukėlėjai persivalgymai, padėjo man nustoti blaškytis ir ieškoti atsakymų ten, kur jų niekada nerasiu. Tik supratusi, kad turiu rasti atsakymus į klausimą „kaip įveikti persivalgymus“, aš visiškai pakeičiau judėjimo kryptį ir žengiau pirmus žingsnius iš uždaro rato.
2 – asis etapas: Daugiau sąmoningumo, mažiau autopilotinio elgesio –tai buvo labai svarbus lūžis, nes dažnai mes valgome autopilotu, nemąstydamos. Tuo tarpu sąmoningumas čia yra labai svarbus. Jis padeda pamatyti kada, kodėl, kaip valgai, vis aiškiau identifikuoti persivalgymo priežastis.
3 – asis etapas: Sumažėjo įtampa maisto atžvilgiu. Kaip žinia tam tikrų produktų mes bijome, juos valgydamos jaučiame įtampą ir kaltę. Atmink: kol Tavo galvoje suksis „draudžiamo“ „leidžiamo“ maisto sąrašai, kol bus produktų, kuriuos sau griežtai draudi, tol Tave lankys persivalgymo priepuoliai. Man trečiasis kelionės į laisvę nuo persivalgymų etapas buvo atsisakymas draudžiama leidžiama mąstymo ir džiaugsmas, kad vis labiau pavyksta saikingai valgyti net anksčiau laikytus draudžiamais produktus. Tai buvo labai svarbus pokytis.
4 – asis etapas: Persivalgymai retėjo. Nors jie vis dar lankė, bet jau gerokai retėjo. Daugelis moterų daro didelę klaidą, kai su kiekvienu persivalgymu nusivilia savimi ir nuleidžia rankas galvodamos, kad joms vis tiek nepavyks. Svarbu priimti, kad vis dar lankantys persivalgymai yra proceso dalis ir pasidžiaugti, kad jie retėja. Neslėpsiu man tikrai būdavo apmaudu ir pikta po dar vieno persivalgymo priepuolio, kurį galėčiau sulyginti su eiliniu kritimu į gilią duobę. Tačiau aš visada ieškodavau būdo kaip nurimti, o tai padariusi su džiaugsmu pripažindavau, kad persivalgau jau rečiau.
5 – asis etapas: Persivalgymai švelnėjo. Jeigu blogiausiais laikais galėdavau taip „užsikabinti“, kad „įkrisdavau“ į taip vadinamas persivalgymo daugiadienes, tai penktajame etape mano persivalgymas prasidėdavo ir baigdavosi tą pačią dieną. Kitą dieną pabudus ryte, besaikio rijimo puota jau nesitęsdavo ir aš sugebėdavau vėl nuosekliai maitintis. Vėliau persivalgymas sutrumpėjo iki vieno valgymo, kai jau pavykdavo net pradėjus persivalgyti, susivokti, tiesiog sustoti ir dieną pabaigti „gražiai“.
6 – asis etapas: Persivalgymai visiškai suretėjo ir liko tik tie „švelnieji“. “Švelniaisiais“ vadinu tuos persivalgymus, kur tik trumpam pajusdavau savikontrolės praradimą, tačiau jau turėjau pakankamai sąmoningumo, įgūdžių ir įrankių, kad gana lengvai sustočiau ir nurimčiau. Beliko tik atsekti, kas juos sukelia ir kaip tai spręsti.
SVARBI PASTABA: kai išsivaduoji iš persivalgymo priklausomybės, valgymas netampa tobulas. Vis tiek būna momentų, kai suvalgai kiek per daug, nes kažkas labai skanu, nes didelis maisto pasirinkimas, pvz. per šv. Kūčias ar kitas progas. Tačiau tai jau nėra nekontroliuojamas valgymas, kai šluoji viską. Tokie šventiniai gausesni pavalgymai būdingi daugeliui žmonių, net ir tiems, kurie niekada neturėjo jokių valgymo ar svorio problemų. Todėl svarbu turėti realistiškus lūkesčius, kad po gausesnės vakarienės neapimtų neviltis, kad taip niekada ir nebūsiu laisva.
Šiuo metu aš esu tokiame etape kai valgau taip, kaip žmonės, kurie neturi valgymo problemų. Jei ne mano darbas, maistą ir su juo susijusius klausimus prisiminčiau tik tada, kai išalkstu ir kai planuoju ką gaminsiu sau ir šeimai. Man tai ir yra Laisvė. Kas ji yra Tau, gali nuspręsti tik Tu. Ir dar kartą švelniai priminsiu: neturėk nerealistiškų lūkesčių, kitaip jos niekada taip ir nepasieksi.
Tai tiek šiam kartui. Iki kitos savaitės!
Su meile,
Ieva ♥
P.S. Jeigu dar nesi prisijungusi prie nemokamos bendraminčių grupės, kur aš nuolat dalinuosi naudingais patarimais persivalgymų ir holistinio lieknėjimo temomis, tai padaryti gali čia.
