Pirmadienį Izabelės mokykloje buvo vadinamoji „inset day”. Tai diena, kai vaikams nereikia eiti į mokyklą, nes mokytojai užsiima savo žinių gilinimu. Nors tokios dienos šiek tiek sujaukia dirbančių tėvų planus, jos būna nedažnai ir yra puiki proga papramogauti visai šeimai tokiose vietose, kur paprastai per atostogas ir savaitgaliais būna krūvos vaikų ir milžiniškos eilės. O kam tai patinka? Taigi mes su Laimiu susiplanavome laisvadienius ir visi trys laikėme tvirtai sukryžiavę pirštus, kad per „inset day” būtų geras oras ir galėtume maksimaliai ją išnaudoti. Izabelės džiaugsmui nebuvo ribų, kai artėjant pirmadieniui orų prognozės nesikeitė ir vis rodė šiltą saulėtą dieną. Jos pageidavimu vykome į pramogų parką „Chessington” ir ten sąžiningai praleidome dieną nuo atidarymo iki uždarymo 🙂 Jau seniai tiek juokiausi ir tiesiog smagiai leidau laiką. Juk tikrai negali galvoti apie darbus, neplautus indus ir kitus įprastus rūpesčius kai su vėjeliu skrieji linksmaisiais kalneliais ir matai iki begalybės laimingą savo vaiką.
Tačiau tuo pačiu ta diena mane privertė susimąstyti: kada paskutinį kartą aš taip nuoširdžiai juokiausi ir tiesiog smagiai leidau laiką? Kaip dažnai tai darau? Turėjau sau pripažinti, kad ne ypač dažnai. Mano dienotvarkė paprastai suplanuota minučių tikslumu darbams kol Izabelė mokykloje, o popietė skirta jos būreliams ir namų reikalams, kurie, visos dirbančios mamos žino, niekada nesibaigia. Tai kur visame šitame darbų ir įsipareigojimų raizgalyne įsprausti tikrai smagų laiką? Tokį, kai juokiesi iš širdies, kai niekuo nesirūpini ir tiesiog džiaugiesi akimirka? Nors man labai patinka mano darbas ir tai darau su meile ir džiaugsmu – tai tikrai ne tas pats. Po šio pirmadienio pažadėjau sau, kad sąmoningai ieškosiu progų smagiai leisti laiką. Ne tik savaitgaliais ar per atostogas, o kasdien. Ir apie tai sau kasdien priminsiu, kad gink Dieve nepasimirštų „rimtų“ darbų ir reikalų jūroje 🙂
O dabar aš noriu paklausti Tavęs: kada paskutinį kartą tikrai smagiai leidai laiką? Ar leidi sau tai daryti iš visos širdies? Ar žinojai, kad viena iš persivalgymo ir emocinio valgymo priežasčių – tai noras „atsijungti” ir atsipalaiduoti? Deja toks atsipalaidavimo būdas Tave gramzdina į visišką neapykantos sau ir beviltiškumo bedugnę. Ir atvirkščiai: kuo daugiau Tavo gyvenime džiugių akimirkų, tuo mažiau poreikio ieškoti paguodos maiste. Tačiau jei jų tiesiog lauksi, gali tekti tai daryti labai ilgai. Džiugias akimirkas, kaip ir labai daug dalykų gyvenime teks susikurti pačiai. Pradėk jau nuo šiandien. Pagalvok kurioj Tavo gyvenimo srity yra mažiausiai džaugsmo ir šiandien pat priimk sprendimą tai pakeisti. Pažadu, jei būsi atidi, pastebėsi, kad noro prisivalgyti neva tam, kad geriau pasijustum, bus vis mažiau.
Linkiu daug juoko ir smagumynų 🙂
Sėkmės ir iki kito karto!
Su meile,
Ieva ♥
P.S. Jei straipsnis patiko, būtinai pasidalink bent su viena savo drauge. Ačiū!
——————————————————————————————————
Jei jauti, kad vien smagių akimirkų neužteks, kad įveiktum savo emocinį valgymą ir persivalgymus, vis dar gali registruotis NEMOKAMAI asmeninei sesijai su manimi. Jos metu ne tik sužinosi kaip aš galėčiau Tau padėti, bet ir išgirsi kokius pirmuosius žingsnius gali žengti jau šiandien, kad įveikti Tavo emocinį valgymą ir persivalgymus. Registruotis gali čia.
