Ar Tavo santykis su Tavo kūnu Tau padeda ar trukdo lieknėti?

Tikrai žinau viena: jei kenti nuo antsvorio bei nekontroliuojamų persivalgymų, greičiausiai nesi pačiuose geriausiuose santykiuose su savo kūnu.

Kuo toliau tuo tvirčiau tikiu, kad viskas, kas mus supa gyvenime, labai dažnai yra mūsų santykio su savimi atspindys. Tai, kaip atrodo mūsų kūnas – yra santykio su juo atspindys.

Kaip buvusi apsirijėlė ir nuolat kovojusi su nereikalingais kilogramais, patyriau: tik gerindama savo santykį su dar vis antsvorio turėjusiu kūnu, tik kurdama kuo daugiau vidinės taikos, aš pamažu vadavausi iš destruktyvių valgymo įpročių ir antsvorio pančių.

Didžiausia dovana, kurią gali sau padovanoti, yra ne sulieknėjimas, o jausmas, kad Tau be galo gera būti savimi ir gyventi savo kūne. Dažnai galvojimas, kad tą jausmą patirsiu sulieknėjusi, tėra iliuzija, kurios daugelis nuolat lieknėjančių moterų siekia, bet taip ir nepasiekia. Daugiau apie tai mano įraše „Pasiekiau norimą svorį. Tai buvo blogiausia mano gyvenimo diena“

Aš buvau tikrai liekna ir vistiek persivalgydavau, jausdavau nuolatinę įtampą dėl maisto ir kūno svorio, neturėjau ramybės. Dabar, būdama sveiko svorio, bet ne tokia liekna kaip kažkada buvau, galiu atvirai sakyti, kad jaučiuosi savo kūne geriau nei kada nors anksčiau. Ir tą jausmą puoselėti pradėjau dar tada, kai toli gražu sau nepatikau, vis dar persivalgydavau ir turėjau destruktyvius santykius su maistu.

Kažkada bandžiau rasti atsakymą, kodėl kuriant vidinę taiką, vis mažiau norisi save skriausti dideliais maisto kiekiais ar kitais būdais? Galiausiai aiškiai suvokiau: meilė ir destrukcija yra per toli viena nuo kitos, kad patirtume jas vienu metu. Vėliau kažkur perskaičiau, kad destrukcija ištirpsta meilėje. Šventai tuo tikiu.

Norint atsisveikinti su destruktyviais persivalgymais, vieni iš santykių, kuriuos būtinai reikia gerinti ir puoselėti – tai santykis su savimi ir savo kūnu. Be to – nė krust. Juk labai dažnai būtent nuo nepasitenkinimo savo kūnu ir prasideda noras sulieknėti ir iš jo sekančios valgymo problemos.

Todėl norėdamos nuo to pasveikti, privalome imtis atvirkštinio proceso: pamažu, miniatiūriniais žingsneliais vėl mokytis draugauti su savo kūnu. Jame kurti taiką, o ne kovą, meilę, o ne destrukciją, ramybę, o ne sumaištį.

Ar man pavyko Tave įtikinti, kad tai tikrai labai svarbu? Labai tikiuosi, kad atsakymas teigiamas.

Šiam kartui tiek. Iki kitos savaitės!

Su meile,
Ieva ♥


P.S. Manęs nepaleidžia įkvėpimas organizuoti trijų savaičių internetines interaktyvias dirbtuves „Mano kūnas – geriausias mano draugas“,  todėl jos būtinai išvys dienos šviesą. Pradėsime liepos 2d. Jeigu jauti, kad jau esi pasiruošusi kurti naujus, harmoningesnius santykius su savo kūnu, sek naujienas. Jau netrukus bus galima registruotis.