Aš kiekvieną dieną bendrauju su moterimis, kurioms būdingas emocinis valgymas, nekontroliuojami prisivalgymai, iš to sekantis antsvoris. Kalbėdamasi su jomis dažnai miniu žodį priklausomybė. Kažkada šio žodžio taip drąsiai netariau, nes jis tarsi labiau būtų tinkamas kalbant apie žmones priklausomus nuo kvaišalų, tačiau dabar drąsiai sakau: nekotroliuojami prisivalgymai yra tikrų tikriausia priklausomybė.
Kodėl esu tuo taip įsitikinusi?
– Pradėkime nuo apibrėžimo, kurį pateikia Vikipedija. Pasak šio šaltinio, priklausomybė būna fizinė ir psichologinė. Fizinei priklausomybei būdingas abstinensijos sindromas, kuomet organizmas negauna medžiagos, nuo kurios yra priklausomas. Psichologinė priklausomybė – stiprus psichologinis pripratimas, teoriškai galintis išsivystyti bet kokiai malonumą teikiančiai veiklai arba nemalonius jausmus sukeliančios veiklos vengimui. Kad visai nenuvarginčiau sausais termino analizavimais, pasakysiu, jog paaiškinimų yra ir daugiau, tačiau man ir šių užtenka, kad nuolatinį pasidavimą (emociniams) persivalgymams drąsiai vadinčiau priklausomybe. Priklausomybė mano galva – tai elgesys, kurio taip paprastai panorėjęs negali nutraukti. Jis nuolat kartojasi ir kartais net atrodo, kad prieš mūsų pačių valią.
– Antra priežastis, kodėl esu įsitikinusi priklausomybės termino tinkamumu kalbant apie nekontroliuojamus valgymo įpročius, yra ta, kad aš pati patyriau kas tai yra. Dar labai gerai pamenu ir turbūt niekada nepamiršiu to jausmo, kai jautiesi bejėgis prieš, rodos, visą tave apimantį norą prisivalgyti. Pradėjus negali sustoti, o paskui sunkiai išgyveni varginantį kaltės jausmą. Artimoje aplinkoje turėjau nuo alkoholio priklausomų žmonių ir man buvo baisu matyti, kad mūsų elgesyje yra labai daug panašumų: nervingumas kai negali suvalgyti iš anksčiau pasislėpto šokolado ar kokio kito maisto, nes aplink sukiojasi artimieji, pyktis ant jų, nors iš tiesų labiausiai pyksti ant savęs. Valgymas pasislėpus, kitų akyse apsimetant ypač saikingu valgytoju ir t.t. Ne kartą mačiau identišką elgesį nuo alkoholio priklausomų žmonių elgesyje ir, prisipažinsiu, mane tai gąsdino, tačiau tuo metu net neįsivaizdavau ką su tuo daryti.
Nuo ko iš tiesų esi priklausoma?
Dažnai nuolat prisivalgančios moterys galvoja, kad yra priklausomos nuo maisto. Kai kuriais atvejais tai gali būti tiesa. Tačiau tikrai ne visais. Galime būti priklausomos ne nuo konkretaus maisto, o nuo paties poreikio vis prisivalgyti. Ir čia nekalbu apie pavalgymą iki pilnesnio skrandžio. Galvoje turiu besaikį valgymą, kurio metu suvalgomi net rimtam vyrui sunkiai suvokiami maisto kiekiai.Taip pat gali būti taip, kad iš nežinojimo galvojame, jog esame priklausomos nuo maisto ar prisivalgymų, kai iš tiesų esame priklausomos nuo paties lieknėjimo proceso. Vos pajutus, kad artėjame prie tikslinio svorio, tarsi aptemsta smegenys, nustojame kontroliuoti situaciją, įkrentame į gausaus valgymo daugiadienes tik tam, kad vėl galėtume „susiimti” ir vėl bala žino kelintą kartą pradėti mesti ataugusius kilogramus. Iki kito karto…
Ar galima įveikti priklausomybę nuo destruktyvių valgymo įpročių?
Aš tikiu, kad tikrai taip. Ir mano tikėjimas šiuo klausimu nepajudinamas. Taip sakau remdamasi ne tik savo asmenine, bet ir sėkmingai šios ydos atsikračiusių moterų patirtimi. Tikiu, kad priklausomybę gali įveikti visi, skirsis tik tai, kiek laiko tai užtruks, ar prireiks pagalbos iš šono, pati „sveikimo” eiga. Dirbdama su „Liekna ir Laisva Aš“ programos dalyvėmis visada sakau: nesidairykite vienos į kitas. Nebent tam, kad pasisemti įkvėpimo. Bet niekada tam, kad pasijusti prasčiau dėl to, jog likimo draugė savuoju keliu į laisvę ir lieknumą juda greičiau. Taip kaip visos esame skirtingi žmonės, taip ir tas kelias kiekvienai yra skirtingas. Tai yra tik Tavo kūnas, Tavo kelias, Tavo gyvenimas.
Ar TU gali įveikti priklausomybę nuo destruktyvių valgymo įpročių?
Jau vien tai, kad skaitai šias eilutes, man sako, kad tikrai taip. Vienintelis dalykas, kuris gali stabdyti – tai nežinojimas kaip ir / arba per ankstyvas pasidavimas. Vien žinių neužtenka. Reikalingas ir atkaklumas, kai eidama savuoju keliu į laisvę vis suklumpi, po kažkelinto karto pakilti yra vis sunkiau, tačiau tos, kurios tai vis padaro, neišvengiamai pasieks savo tikslą. Nuoširdžiai linkiu, kad tai būtum ir Tu.
Pabaigai papasakosiu trumpą istoriją iš prieš kelias savaites matyto filmo „Skrydis”, kurio pagrindinį, nuo alkoholio priklausomą herojų, įkūnijo talentingasis Denzel’is Washington’as. Filmo gale jo vaidinamas pilotas pateko į kalėjimą (atsiprašau jei planavai žiūrėti šį filmą ir aš sugadinau visą intrigą). Iki tol jis gėrė labai stipriai, o būnamas nelaisvėje, ilgą laiką to jau nebedarė. Jis ištarė frazę, kuri skambėjo kažkaip panašiai: „šie žodžiai gali nuskambėti keistai iš žmogaus, kuris yra kalėjime, tačiau aš dar niekada nesijaučiau laisvenis nei dabar“.
Jeigu yra vienas dalykas, dėl kurio man labiausiai buvo verta stengtis, parkritus kilti ir vis nepasiduoti – tai tas LAISVĖS jausmas, kurį pajusti gali tik tai patyrusi. Joks sulieknėjimas man jo nepadovanojo, nes net ir tais atvejais kai pasiekdavau savo tikslinį svorį, aš vistiek jaučiausi priklausoma nuo minčių apie maistą, kilogramus, prisivalgymų. Būtent dėl to ir savo internetinę video programą pavadinau „Liekna ir Laisva AŠ“. Esu šventai įsitikinusi, kad lieknas kūnas be vidinės laisvės yra labai mažai vertas.
DĖMESIO! Nauja programos grupė prasidės jau kovo 5d. Jei jauti, kad dabar yra Tavo laikas keliauti savuoju keliu link lieknos ir laisvos Tavęs, dar turi laiko prisijungti. Tai padaryti gali čia.
Šiam kartui tiek. Iki kitos savaitės!
Su meile,
Ieva
P.S. Jei straipsnis pasirodė įdomus ir naudingas, būsiu dėkinga už pasidalijimą bent su viena savo drauge. Ačiū!
