Ką sau žadėjote prasidėjus metams? Tam įgyvendinti dar yra laiko

16 rugsėjo, 2014by Ieva0

Negaliu patikėti, kaip ilgai nerašiau blogo… Visą vasarą. Ir, nors blogas atostogavo, aš – tikrai ne. Mano vasara buvo intensyvi ir darbinga su padidėjusiais mamiškais rūpesčiais. Būtent dėl jų neliko laiko blogo rašymui. Man, kaip ir daugeliui kitų tėvų, vasarą atsirado rūpestis: kuo užimti savo atostogaujantį vaiką? Per radiją net išgirdau statistiką, kad viena britų šeima per savaitę išleidžia vidutiniškai 80 svarų, kad per vasaros atostogas užimtų savo vaikus. Ir pagalvoti apie tai, kuo užpildyti mažųjų dieną yra beveik atskiras darbas. Ypač kai vaikus augini be auklių ir močiučių gyvenančių šalia. Ir aš šitą malonų rūpestį turėjau.
Taigi, per vasaros darbus ir mamos pareigas, mano vargšas blogas liko apleistas. Nemoku apsakyti, kaip pasiilgau rašyti. Labai džiaugiuosi, kad ir vėl galėsiu su jumis bendrauti ne tik FB grupėje, bet ir per savo rašomus straipsnius.

Po vasaros darbų atsipūsti nusprendėme rugsėjį. Kai Europos pietuose jau ne taip karšta ir dėl prasidėjusių mokslo metų visur mažiau žmonių. Tai buvo mūsų paskutinis šansas išvažiuoti atostogų rugsėjį, nes nuo kitų metų mano mergina jau keliaus į mokyklą, o ten net ir į tokių mažų vaikų pamokų praleidimus žiūrima griežtai. Savaitę ilsėjomės Menorkoje ir man šios atostogos buvo pačios pačiausios. Nežinau ar todėl, kad tai pirmos „tikros” atostogos po labai ilgos pertraukos, ar dėl to, kad šį kartą jos buvo trise, taip labai smagiai šeimyniškai.

Taip gera buvo kasdien pabusti šviečiant saulei ir nesukti galvos dėl orų prognozių, nes jos kasdien vienodos – karšta ir saulėta! Ačiū dievui, kad ir JK oras saulėtas, lengviau sugrįžti iš šiltų kraštų.

Iš atostogų parsivežiau ne tik gerus įspūdžius, bet ir dar labiau sustiprėjusią svajonę, kuo daugiau laiko per metus praleisti ten, kur šilta ir saulėta. Visada apie tai pagalvoju, kai niūrų Anglijos dangų nušviečia saulė. O po šių atostogų ta mintis tik dar labiau sustiprėjo. Kaip mūsų šeimos draugas Darius taikliai pasakė: „savaitė šiltam krašte -tai tas pats, kas priešais save matyti didelį gabalą skaniausio torto, o gauti jo tikvos vos lyžtelti“.
Nors ir anksčiau esu buvusi Ispanijoje, tačiau šį kartą ji mane pakerėjo. Gal, kad saloje ilsėjomės? Pastebėjau, kad mažose salose gyvenantys žmonės daug nuoširdesni, atviresni, daugiau šypsosi. Norėčiau Ispanijoje praleisti daugiau laiko, kad pajusti, ar tai tikra meilė, ar tik laikinas susižavėjimas.
Tikiu, kad svajonės pildosi, o ir svajoti man labai patinka 🙂
Kelios akimirkos iš mano atostogų.

 

Tai tiek apie mano vasarą. Dabar pakalbėkim apie tai, kaip jums sekasi lieknėti ir sveikiau gyventi? Ar davėte sau tokį pažadą metų pradžioje? Pastebėjau, kad daugelis lieknėjančių imasi rūpintis savo formomis tokiais etapais:

– Nuo Naujų metų

– Prieš vasaros atostogas / bikinio sezoną

– Po vasaros atostogų nuo rugsėjo mėnesio.
Tiesą sakant ir aš pati įvairius savo tikslus peržiūriu labai panašiu metu: metų pradžioje, prieš savo gimtadienį gegužės mėnesį ir tada rugsėjį po vasaros. Rugsėjis yra mėnuo, kai pats laikas susiimti, jei norime įgyvendinti tai, ką užsibrėžėme metų pradžioje ar bent kiek priartėti prie išsikelto tikslo. Jeigu ir toliau atidėliosime, šansų pasiekti metų pradžioje išsikeltus tikslus liks vis mažiau ir lauks eilinis nusivylimas savimi.

Kodėl atsitinka taip, kad vieni iš karto daro tai, ką suplanavo, o kiti nuolat atidėlioja? Ar žinojote, kad maždaug 92% žmonių, kurie išsikelia naujametinius tikslus, net nepradeda jų siekti? Ir vos 8% imasi konkrečių veiksmų ir eina iki galo, kol pasiekia savo užsibrėžtus tikslus? Taip pat statistika teigia, kad net 75% įsigijusių vienokią ar kitokią lieknėjimo programą ne tik, kad nepradeda jos naudoti, bet net nepasivargina pasižiūrėti apie ką ji yra. Kodėl taip yra?
Kas skiria tuos 8% ir likusius 92%? Kokią paslaptį žino ta laimingoji mažuma?

Pasirodo tai mažumai nugalėtojų (angl. achievers), būdinga štai kas:

   1. Jie pasiekia savo vadinamąjį „dugną“. Tai būsena kai suvoki, kad daugiau taip gyventi negali. Kad tau jau fiziškai bloga nuo šiandieninės situacijos. Kai daugiau nebenori taip jaustis ir taip gyventi.
Norintiems sulieknėti tą būseną gali sukelti skirtingi dalykai. Kažkam „dugnas” bus didžiausias iki tol buvęs skaičius ant svarstyklių. Vien jį pamačius įsijungs aliarmo mygtukas ir tą dieną jų gyvenimas pasikeis. Kažkam tas stiprus impulsas bus savęs pamatymas atostogų nuotraukoje, kai vaizdas toli gražu nedžiugina. Ir viduje užgims ryžtas, per kitas atostogas atrodyti ir jaustis puikiai. Kažkam stipria motyvacija gali tapti pavojinga gydytojų diagnozė apie ligą, kurią sukėlė antsvoris. Scenarijų gali būti daugybė.

Tačiau nebūtina laukti, kol gyvenimas mus prirems prie sienos. Sužadinti sau stiprią motyvaciją galim ir patys. Apie tai, kaip tai padaryti daugiau ir plačiau rašiau savo el. knygos antrame žingsnyje.

Mano „dugnas” buvo suvokimas, kiek aš jau daug savo gyvenimo metų praradau vis „lieknėdama“, nuolat pasiduodama emociniam valgymui ir kasdien jausdama nepasitenkinimą savimi. Man pasidarė labai baisu vien pagalvojus apie tai, koks manęs laukia tolesnis gyvenimas, jei taip tęsis ir toliau. Man buvo baisu pagalvoti, kad vieną dieną po daug metų aš atsisuksiu atgal ir suvoksiu, kiek metų iššvaisčiau taip gyvendama. Man pasidarydavo fiziškai bloga vien nuo tos minties ir iš karto tapdavo daug lenviau saikingai maitintis ir reguliariai sportuoti.
Atsisėskite ir ramiai pagalvokite, kas blogiausio nutiks, jei jūs ir toliau tik žadėsite sau pagaliau sveikai gyventi ir sulieknėti. Koks bus jūsų gyvenimas po metų, penkių, dešimties? Kaip tai jus paveiks kaip žmogų, kaip tai įtakos jūsų pasitikėjimą savimi, jūsų sveikatą, santykius su artimaisiais? Kokias svajones jums teks paaukoti, kokių dalykų atsisakyti? Apgalvokite blogiausią ir skaudžiausi scenarijų, leiskite sau pajusti tuos neigiamus jausmus ir stipriai atsispirkite nuo jų. Tegul tai bus jūsų atspirties taškas į kitokią ateitį.

2. Kitas dalykas būdingas nugalėtojams – jie susikuria kasdieninius ritualus. Ritualus mes dar galime vadinti įpročiais. Tai dalykai, kuriuos darom kasdien, kad vis artėtume prie savo tikslo. Jeigu vis dar esame nepatenkinti savimi, greičiausiai turime tokius ritualus, kurie tą nepasitenkinimą ir sukūrė. Dažnai vos pažiūrėjus į žmogų gali nuspėti, kokie jo kasdieniai ritualai. Esu tikra, kad išvaizda tos, kuri turi įprotį reguliariai judėti, sveikai maitintis ir rūpintis savimi, akivaizdžiai skirsis nuo tos, kurios ritualai – vakariniai pasisėdėjimai pie TV ekrano valgant ar kelios kavos su pyragaičiais pertraukėlės su kolegėmis.
Jei nusprendėte įgyti naujus, sveikesnius įpročius, neužsibrėžkite per daug. Pradėkit nuo pirmojo žingsnio. El. knygoje „Lieknėju Paskutinį Kartą“ aš pateikiu nuodugnų aštuonių savaičių planą, kuriuo vadovaujantis pradėsite kurti naujus lieknėti padėsiančius įpročius.
Jeigu lieknėjate savarankiškai, susidarykite savo lieknėjimo planą. Nuo ko pradėsite pirmąją savaitę, ką prijungsite antrąją ir taip toliau. Pradėkite nuo to, kas lengviausiai įgyvendinama ir užsispyrusiai tęskite. Jeigu jūsų tikslas – atprasti valgyti saldumynus, pradėkite nuo to, kad suvalgote vienu desertu per dieną mažiau. Vėliau kas savaitę ta kiekį mažinkite. Jeigu jūsų tikslas – tris kartus per savaitę po valandą sportuoti, pradėkite nuo pusvalandžio lengvos mankštos ir kas savaitę laiką vis ilginkite, mankštą vis sunkinkite. Daug svarbiau, nei pats tikslo pasiekimas, yra žinojimas, kad progresuojame. Taigi, nuolatinis, net ir mažas judėjimas į priekį, jums suteiks dar daugiau motyvacijos ir pasitikėjimo savo jėgomis. Tik nepamirškite karts nuo karto atsisukti atgal ir įvertinti, kiek daug jau nuo pradinio taško nueita.
Taigi, labai svarbu kasdienis naujų įpročių kūrimas. Kasdienis judėjimas link savo tikslo. Laikui bėgant net nepajusite, kad tai, kas iš pradžių atrodė neįveikiama ir reikalavo pastangų, šiandien yra kasdienis natūralus įprotis.
  3. Be to, kad atlieka konkrečius kasdienius veiksmus, nugalėtojai dar dirba ir su savo protu. Jų tikslas – susikurti absoliutų žinojimą, kad jie gali ir pasieks savo užsibrėžtą tikslą. Viena iš priežasčių, kodėl mes nededame pakankamai pastangų, kad sulieknėtume, yra abejonės. Jos ypač stiprios, jei ir praeityje daug kartų nepavyko to padaryti. Vienas paprasčiausių būtų stiprinti savo tikėjimą – tai kasdieninis išgyvenimas jausmo, kad jau esame lieknos, kad jau jaučiamės taip, kaip visada norėjome jaustis ir atrodome taip, kaip visada norėjome atrodyti.
Garsiausi pasaulio atletai nebijo pripažinti, kad vien tik fizinėmis treniruotėmis nebūtų pasiekę tokių stulbinančių rezulatų. Kad šalia kasdienio sunkaus fizinio darbo sekė ir proto treniruotės.
Štai, pavyzdžiui, legendinis golfo žaidėjas Jack Nicklaus ne kartą yra sakęs, kad prieš pakeldamas golfo lazdą, pirmiausiai vaizduotėje aiškiai pamato kaip užsimoja lazda, kaip taikosi į kamuoliuką ir kaip jis nurieda ten, kur ir buvo taikyta. Jo teigimu, toks ritualas labai stipriai prisidėjo prie jo taiklumo ir pergalių.
Kitas labai garsus britų bėgikas Roger Bannister, visam laikui įėjo į sporto istoriją. Šis, dabar jau 85m. buvęs sportininkas, užsibrėžė tikslą būti pirmuoju bėgiku, kuris nubėgs vieną mylią per mažiau nei 4 minutes. Iki tol to nebuvo pavykę padaryti niekam. Savo tikslą jis pasiekė. Sportininkas prisipažino, kad jam pavyko toli gražu ne tik dėl treniruočiu. Tiesą sakant jis treniravosi ne ką sunkiau nei anksčiau. Tačiau šį kartą kasdienes treniruotes papildė darbas su savo protu. Jis aiškiai kasdien įsivaizdavo, kaip pasiekia savo tikslą. Toks kasdienis savo tikslo vizualizavimas jam padėjo patikėti, o galiausiai ir būti visiškai tikram, kad jis gali sumušti pasaulio rekordą. Įdomiausia tai, kad po šio įvykio daugybė sportininkų pakartojo ir net pagerino šį rezultatą, nors iki šiol to niekam nebuvo pavykę padaryti. Bannister tarsi pakėlė uždangą ir parodė, kad tai yra įmanoma. Visiems jo rezultatą pasiekusiems sportininkams tiesiog užteko pamatyti, kad tai yra įmanoma ir jie tai padarė.
Taigi ir jūs, ne tik kasdien įsivaizduokite save pasiekusias norimą svorį (apie tai, kaip teisingai ir veiksmingai tai daryti paskirtas ištisas knygos „Lieknėju Paskutinį Kartą“ žingsnis), bet ir ieškokite konkrečių gyvų pavyzdžių, kurie jums padės patikėti, kad tai jums įmanoma. Internete daugybė nuotraukų „iki” ir “po” su stulbinančiais sėkmingai sulieknėjusių rezultatais ir jų istorijomis. Juk mums tikrai daug lengviau patikėti, kad galime pasiekti tai, ką jau pasiekė kažkas kitas.

Taigi, norėdamos užbaigti metus lieknesnės, sveikesnės, laimingenės: kurkite kasdienius ritualus ir paverskite tai savo įpročiais, kasdien stiprinkite savo tikėjimą, kad jums tai įmanoma ir, pradėkite nuo labai stipraus „kodėl“ jums taip svarbu pasiekti savo tikslą.

Tikiuosi, kad man pavyko jums įkvėpti tikėjimo, kad dar šiais metais galite nuveikti tikrai daug. Kai pagalvoji, iki kalėdinio laikotarpio lieka 14 savaičių. Per tokį laiką galima kalnus nuversti. To jums ir linkiu!

O kokia buvo jūsiškė vasara? Ar gerai pailsėjote? O gal, atvirkščiai, daug dirbote? Kaip jums sekasi šiais metais siekti savo tikslų? O gal jau juos pasiekėte? Būtinai komentaruose pasidalinkite kaip jums pavyko! Ir nepamirškite spausti PATINKA, jei straipsnis pasirodė įdomus ir naudingas. Ačiū!

Daugiau informacijos apie asmenines konsultacijas su manimi

Ieva

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *