Svarbi informacija mergaičių ir ne tik mamoms, tetoms, močiutėms: kad mūsų vaikai ateity neturėtų valgymo ir svorio problemų

26 spalio, 2016by Ieva2

su-pupyte-2

Šiandien man ypatinga diena – lygiai prieš šešerius metus, artejant vidurdieniui, gyvenimas man suteikė bene pačią svarbiausią rolę – tapau mama. Mano Izabelei šiandien šešeri. Kol baigiu ruošti šį straipsni, ji dar miega, tačiau netrukus jos lauks iš vakaro paslapčia papuošti namai, dovanos, be galo daug sveikinimo bučinių nuo mamos ir tėčio, pagal jos pageidavimą paruošti pusryčiai ir popietė su draugais. Kaip matote mūsų laukia labai aktyvi diena, tad skubu prie esmės ir bėgu švęsti 🙂

Įkvėpimas parašyti šį straipsnį atėjo netikėtai, praėjusio sekmadienio paryčiais. Būtent tada tarp, 3 ir 4 val. nakties jį telefone ir sukurpiau. Rašiau be lietuviškų rašmenų, tad dabar įnirtingai dėlioju varneles, nosines ir brūkšnelius ir atsiprašau jei kokią vieną kitą raidę pražiūrėsiu. Norą parašyti šia tema įtakojo ne tik artėjantis Izabelės gimtadienis, bet ir praėjusią savaitę gautas susirūpinusios mamos laiškas. Ji klausė kaip padėti savo dešimtmetei dukrai, kuri, pasak mamos, stambėja akyse ir nuo kūdikystės turi išskirtinai didelį apetitą. Tai ne pirmas kartas kai sulaukiu klausimų iš susirūpinusių mamų. Deja, bent jau kol kas, vaikų nekonsultuoju, nors jei atvirai, sulaukus tokių laiškų manau, kad tai butų labai prasminga veikla, kuriai gal kada nors ir pasiruošiu bei įgysiu reikiamą kvalifikaciją. Matau tame didelę prasmę, nes nemaža dalis mano klienčių antsvorį arba netinkamą santykį su maistu turi nuo vaikystės ir prie to labiausiai prisidėjo artimiausi suaugusieji. Kartais jos yra stambios nuo vaikystės iš per didelės tėvų ar senelių meilės, kurią jie demonstravo permaitindami. Kai kurios ieško pagalbos, nes joms, buvo nuolat kartojama, jog negalima to ar ano dėl per didelio svorio. Jos valgydavo pasislėpusios ir į suaugusios moters gyvenima atsineše netinkamą santykį su maistu ir savęs storos savivaizdį, kurių pačioms sunku atsikratyti. Dar kitos yra per daug savo išvaizda ir svoriu besirūpinusių mamų aukos. Joms jau nuo labai anksti buvo skiepijama, jog privalo valgyti saikingai ir „prisižiūrėti“, kad nebūtų storos. Jei dukros svoris ir išvaizda neatitinka mamos įsivaizduojamų standartų, mergaičių mityba būna griežtai prižiūrima, nuolat primenama, ko galima, o ko negalima valgyti. Dižiausia bėda ta, kad vaikystėje ar paauglystėje įgyti kompleksai ir neigiamas savivaizdis niekur nedingsta suaugus. Ir suaugusios tokios moterys nuolat jaučiasi nepatenkintos savimi, savo kūnu ir turi vienokių ar kitokių valgymo problemų.

Tokioms savo klientėms visada patariu atleisti savo mamoms ar kitiems suaugusiems. Pirmiausia dėl to, jog esu tikra, jei jie būtų bent įtarę kaip tai pakenks jų mylimoms mergaitėms, tikrai būtų elgęsi kitaip. Antra – patariu į šią patirtį žiūrėti kaip į dovaną, juk dėl šios savo patirties jos greičiausiai nekartos savo tėvų klaidų ir jau visai kitaip elgsis su savo vaikais, ypač dukromis.

Šį straipsnį skiriu visoms esamoms ir būsimoms mergaičių mamoms. Tikiu, kad jis bus naudingas ir mergaičių tetoms bei močiutėms. Manau, kad jis bus naudingas ir auginančioms berniukus. Teisingas santykis su maistu bei savo kūnu formuojasi nuo pat vaikystės ir mūsų suaugusiųjų pareiga pasirūpinti, kad jis toks ir būtų. Nuo mūsų labai daug priklauso ar šiandieninėms mažoms mergaitėms ir net berniukams nereikės ieškoti pagalbos, kad atitaisyti praeityje padarytas suaugusiųjų klaidas.

Turiu įspėti, kad patarimai, kuriais žemiau dalinsiuosi, nėra specialisto rekomendacijos, tad į juos žiūrėkite kritiškai ir atsirinkite tai, kas jums atrodys teisinga. Tai mano kaip auginančios dukrą mamos pamąstymai. Taip pat tai patarimai moters, kuri bene 15 metų kovojo su netinkamais valgymo įpročiais, papildomais kilogramais, nemeile sau ir savo kūnui. Taip pat tai patarimai tos, kuri bene kasdien konsultuoja moteris, kurioms tokios pagalbos tikrai nereikėtų, jei ne klaidingai elgęsi suaugusieji.

Taigi, mano pamąstymai apie tai, kaip padėti savo vaikams sukurti tinkamą santykį su maistu, savimi, savo kūnu ir kaip jiems padėti suformuoti tinkamus įpročius, kurie leis būti sveikiems, judriems bei išlaikyti sveiką svorį, o tai šiuolaikiniams vaikams tikrai aktualu.

1. Nesureikšminkite savo svorio ir išvaizdos. Bent jau nedarykite to prie savo dukrų. Teko žiūrėti televizijos laidą, kurioje buvo kalbama, jog jau šešerių metų mergaitės rūpinasi ar nėra per storos ir kalba apie dietas. Labiau pasigilinus paaiškėjo, kad tokie dalykai rūpi toms mergaitėms, kurių mamos perdėtai rūpinasi savo išvaizda ir svoriu, nuolat garsiai, dukroms girdint skundžiasi savo papildomais kilogramais, mergaitėms matant sveriasi, nesivaržydamos su draugėmis esant vaikams šalia gvildena svorio ir dietų temas. Jeigu jums aktualu lieknėti, nekalbėkite apie tai garsiai. Jei dukra ar dukros mato, kad pasikeitė jūsų mityba, sakykite, jog nusprendėte gyventi sveikiau, norite jaustis geriau, turėti daugiau energijos kasdieniams darbams ir smagiam laiko leidimui su jomis.

2. Daug svarbiau geras santykis su maistu, nei super sveika mityba. Mano Izabelė yra gana išranki maistui, jos valgiaraštis palyginti siauras, dažnai jai valgyti ruošiu atskirai nuo mūsų. Neslėpsiu jog kartais mane tai pykdo, tačiau pajutusi, kad artėja ši emocija, susivaldau. Mes susitariam, kad ji visko paragaus, bet jei maistas jai nepatiks, aš jos neversiu jo valgyti. Devyniais atvejais iš dešimties ji sako, kad ragautas maistas buvo neskanus. Kaip jau minėjau, tai kartais varo į neviltį, tačiau aš nenoriu jai parodyti jog pernelyg sureikšminu šią gyvenimo sritį. Nenoriu iš maisto padaryti nei baubo, nei kulto, nei konfliktų šaltinio. Kadangi kartais pasiguodžiu kitoms mamos, kai kurios iš jų prisipažįsta, jog vaikystėje buvo labai išrankios maistui ir iki šiol su siaubu prisimena visus vertimus valgyti, įkalbinėjimus ragauti, bei pasakymus „kas padėta, tą ir valgysi“. Pasikalbėjusi su jomis nusiraminu, kad elgiuosi teisingai. Tikrai nenoriu, kad mano dukra suaugusi dalintųsi tokiais prisiminimais.

3. Išmokykit klausyti savo kūno. Jokių “už tėvelį, už mamytę“. Mes visi gimėme su natūraliu alkio ir sotumo mechanizmu. Tai mums duota nuo gimimo, kitaip neišgyventume. Viena didžiausių antsvorį turinčių suaugusių problemų yra ta, kad jie nesiklauso savo kūno alkio ir sotumo signalų. Pasikalbėjus dažnai paaiškėja, kad jie vaikystėje buvo verčiami valgyti per prievartą. Tokiu būdu vaikas atpranta klausyti savo sotumo jausmo ir suaugęs jau nesugeba laiku sustoti, nes tiesiog yra įpratęs persivalgyti. Jau nuo visai mažos Izabelei sakydavau: neprivalai suvalgyti visko, jei jauti, kad pilvelis pilnas, nevalgyk. Nenoriu, kad suaugusiai jai iš naujo reikėtų mokytis maitintis taip, kaip davė gamta.

4. Neguoskit ir neapdovanokit maistu. Ne kartą yra tekę stebėti, kaip verkiančiam vaikui į ranką įspaudžiamas saldainis ar koks kitas skanėstas, kad tik nusiramintų. Jei taip elgiatės, patariu sustoti. Taip pat neapdovanokite vaikų maistu. Būtent taip užauga emociniai valgytojai (žinoma tai ne vienintelė emocinio valgymo priežastis), kurie griebiasi maisto kai patiria stresą, jaučiasi liūdni, vieniši ar nori kažką atšvęsti. Verčiau vaiką guoskite rūpestingu apkabinimu, o girkite geru žodžiu.

5. Padėkite judėjimą paversti naturalia gyvenimo dalimi. Tai ypatingai aktualu šiais laikais. Lietuvoje galbūt yra kitaip, tačiau Anglijoje gana ilgai negali vieno vaiko išleisti į lauką. Todėl jei tėvai labiau mėgsta sėslų gyvenimo būdą, padidėja tikimybė, kad taip darys ir vaikai, nes jų paprasčiausiai niekas neišveda pabėgioti į parką ar kiemą. Todėl būkite savo vaikams pavyzdžiu, ne tik juos išveskite pasilakstyti į parkus ar miškus, bet ir aktyviai judėkite patys. Tegul vaikams būna natūralu matyti kaip tėvai sportuoja, o dar geriau jei tai daro visa šeima kartu. Kol Izabelė dar tik buvo pradėjusi važinėti dviračiu, aš bėgdavau šalia, dabar jau abi kartu važiuojam. Tai ne tik judesys, bet ir nuostabiai kartu praleistas laikas lauke. Aną mėnesį abi kartu dalyvavom „Spalvų bėgime“ ir nors man tai nebuvo joks sportas, nes daugiau ėjom, nei bėgom, tai dariau daugiausia dėl jos. Noriu sukurti kuo daugiau smagių ir malonių patirčių susijusių su judėjimu.

6. Pratinkite sveikai maitintis ir sportuoti dėl tinkamų priežasčių. Šis punktas tarsi pakartoja tai, kas jau buvo pasakyta aukščiau: nesureikšminkite svorio ir išvaizdos. Mes su Izabele pasikalbam apie tai, koks maistas sveikas, o koks ne ir kodėl vienokio maisto reiktų valgyti rečiau, o kitokio kuo dažniau. Ji žino, kad valgydama daugiau sveiko maisto ji bus stipresnė, geriau mokysis, greičiau važiuos dviračiu ir t.t. Lygiai taip pat ir kalbant apie sportą, akcentuokite šių dalykų naudą atsižvelgdamos į tai, kas svarbu jūsų vaikams. Jei jie mėgsta plaukti, sakykite, kad sveikai maitindamiesi bus geresni plaukikai, jei mėgsta skaityti, sakykit, kad tai padės geriau pažinti raides ir susikaupti. Ir bent jau aš renkuosi, nei žodeliu neužsiminti apie svorį. Beje, tai aktualu ir suaugusiems. Dažnai suaugusiems irgi sunku sveikai maitintis ir sportuoti, nes jie tai daro tik tam, kad sumažintų svorį ir visai pamiršta, kad tai tik viena iš labai daugelio priežasčių, kodėl turėtume rinktis sveiką mitybą ir aktyvų gyvenimo būdą.

7. Vaikas negali valgyti to, ko nėra namuose. Tai galioja tiek geram, tiek blogam maistui. Jis negers gazuotų gėrimų, jei jų tiesiog nėra. Bet lygiai taip pat jis beveik neturi šansų sužinoti koks yra lapinio kopūsto ar brokolio skonis, jei jų nevartoja suaugusieji. Tad pasistenkime ir pačios daugiau eksperimentuoti su sveiku maistu, kad ir vaikai galėtų atrasti skirtingus, naujus skonius.

8. Padėkime savo mergaitėms sukurti teigiamą santykį su savimi ir savo kūnu. Nelyginkim jų išvaizdos su kitų mergaičių. Net jei pati dukra taip darys, nuolat priminkite jai apie jos individualumą ir unikalumą. Pabrėžkite kuo ji yra ypatinga. Priminkite, kad visi žmonės yra kažkuo ypatingi, nepakartojami ir, kad tokia yra ir ji.

Jei vaikas jau turi antsvorio

Ieškokite gero specialisto. Ne tokio, kuris tik sudarys valgiaraštį ir lieps jo griežtai laikytis. Ieškokite tokio, kuris mokės prieiti prie jūsų vaiko, nespaus jo, neprivarys baisių kompleksų ateičiai. Būkite pačios geriausios draugės savo vaikams šiame kelyje. Pabandykite suprasti kas jiems svarbu ir tuo motyvuokite, padėkite atrasti širdžiai mielą fizinę veiklą, judėkite kartu, maitinkitės sveikiau kartu, neakcentuokite jų stambumo, visokeriopai remkite ir palaikykite.

Tikiuosi, kad šie mano, kaip mamos / buvusios apsirijėlės / holistinio lieknėjimo konsultantės patarimai jums buvo naudingi. Aš tikrai nesu tobula mama ir mano Izabelės mityba toli gražu ne pavyzdinė. Tačiau man daug svarbiau, kad ji užaugtų pasitikinti, gerai jausdamasi būdama savimi ir turėdama sveiką santykį su maistu. Ar man tai pavyko sužinosiu tik po gerų dešimties ar penkiolikos metų. O kol kas darau tai, kas mano manymu yra geriausia ir teisingiausia.

Viskas, bėgu šventę švęsti! Sėkmės ir iki kito karto!

Su meile,
Ieva ♥

Nuolat prisivalgai vakarais? Spausk čia, registruokis nemokamai video peržiūrai ir sužinok kaip tai įveikti. 

Ieva

2 comments

  • Egle

    26 spalio, 2016 at 9:13 am

    Taip,kol jie maži dar su jais galima susitarti,paaiškinti, kontroliuoti mitybą. O ką daryt su paaugliais? Turiu 14 metų sūnų ir su juo jau sudėtingiau. Nes jis gali pats nueiti į parduotuvę ir prisipirkti visokio šlamšto. Ir kai jam bandai šnekėti, kad negerai yra nusipirkti sausainių pakelį ir litrą pigiausio gazuoto gėrimo ir viską sušlamšti, tai jis tik juokiasi. Nes tokio amžiaus būdami jie jau įsivaizduoja esantys suaugę ir labai protingi.

    Reply

    • Ieva

      2 lapkričio, 2016 at 12:31 pm

      Egle, šie rūpesčiai man dar priešaky, tačiau šiai dienai atrodo, kad stengčiausi jog namuose būtų kuo daugiau naudingų medžiagų turintis maistas, kad bent kažkiek atsvertų tą vaiko nesveiką mitybą. Sėkmės šiame nelengvame darbe – motinystėje, kuriam mums niekas nesuteikė instrukcijų 🙂

      Reply

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *