fbpx
 

Ar žinojai, kad iškrovos dienos gali prisidėti prie svorio augimo?

5 liepos, 2017by Ieva0


Iškrovos dienos dažnai yra laikomos puikia pagalba lieknėjant. Ir teoriškai taip tikrai turėtų būti. Juk per jas paprastai suvartojamas minimalus skaičius kalorijų, o tai turėtų prisidėti prie bendro kalorijų deficito. Kodėl tuomet šis būdas ne visoms padeda lieknėti?


Iškrovos dienos nepadeda ir net trukdo lieknėti toms moterims, kurios:

– Iškrovos dienos išvakarėse ar net kelios dienos iki jos nejučia pradeda valgyti daugiau. Jos jaučia, kad artėja diena, kai reikės pakentėti alkį ir valgyti gerokai mažiau arba visai nevalgyti ir  tai joms kelia lengvą įtampą bei norą valgyti daugiau. Logiškai suvokiama, kad į priekį neatsivalgysi, tačiau susivaldyti vistiek sunku.

– Vos pasibaigus iškrovai, puola prie maisto ir jo sudoroja didesnius nei įprastai kiekius. Man pačiai labai gerai pažįstamas jausmas, kai pasibaigus iškrovai puldavau prie maisto, o pripuoluosi nejausdavau saiko. Taip tarsi atsigriebdavau už dieną, kai kenčiau alkį ir įtampą dėl to.

– Po iškrovos bei prieš ją ir po jos sekančių gausesnių valgymų jaučiasi visiškai „išsiderinusios“ ir užtrunka ne vieną dieną kol vėl grįžta prie saikingos, reguliarios ir „tvarkingos” mitybos.

 

Jei tai apie Tave, tikrai nerekomenduoju rinktis tradicinių, lieknėjimui skirtų iškrovos dienų. Jų imdamasi tik save apgaudinėji: suskaičiavus visas prieš ir po iškrovos dienos suvartotas papildomas kalorijas, greičiausiai nesigaus jokio kalorijų sutaupymo, o to pasekoje ir nebus svorio kritimo. Vietoj to liksi eilinį kartą nusivylusi savimi, kad ir vėl nepavyko laikytis sau duoto žodžio. Gali būti, kad svoris net augs, nes kalorijų suvartojai gerokai per daug. Tai tik dar labiau gilins nusivylimo savimi ir beviltiškumo jausmus.

Aš tikrai nesu prieš iškrovos dienas ir neneigiu, kad tai puikus būdas sumažinti suvartojamų kalorijų skaičių, tačiau…. tik tuo atveju jei jis tinka TAU. Rinkis iškrovas kaip pagalbinę priemonę svoriui mažinti tik tuo atveju jei Tau nekyla pagunda belaukiant iškrovos valgyti į priekį, o jai pasibaigus atsivalgyti už prarastą laiką ir jei iškrovos dienos neišmuša Tavęs iš ritmo ir maitiniesiai nuosaikiai bei saikingai tiek pre iškrovą, tiek toliau tai darai jai pasibaigus.

Aš pati visgi buvau iš tų, kurioms tradicinės iškrovos dienos netiko. Jos man turėdavo visą neigiamą poveikį, kurį aprašiau aukščiau, todėl ilgainiau aš tiesiog nusprendžiau jų atsisakyti. Supratau, kad man daug svarbiau VISADA saikingai maitintis, nei vieną dieną kimšti viską iš eilės, o kitą nevalgyti nieko arba suvartoti minimalų kiekį kalorijų. Man tai buvo svarbu dėl to, kad būtent nemokėjimas saikingai maitintis visą laiką ir buvo tikroji mano problema.

Su laiku įveikusi persivalgymo problemas ir išmokusi saikingai maitintis kasdien, aš vėl prisiminiau iškrovas. Kartais jos užsitęsia kelias dienas ir tai daryti man dabar labai lengva.

Taip yra dėl šių priežasčių:

Mano tikslas nėra noras sulieknėti. Planuodama iškrovos dieną (-as), aš niekada negalvoju apie svorį. Dabar tokių dienų tikslas – leisti organzmui pailsėti nuo „sunkesnio“ maisto ir vietoj jo rinktis lengviau virškinamą. Paprastai tokių poilsio dienų meniu sudaro daržovės, vaisiai ir šiek tiek sėklų bei riešutų. Man patinka po tokio maisto juntamas lengvumas ir nors kol kas neįsivaizduoju, kad taip maitintis galėčiau visada, karts nuo karto mėgstu taip daryti. Ypač šiltuoju metų laiku. Tiesą sakant kaip tik dabar, jau kelios dienos esu augalinio maisto periode. Negalvojimas apie svorį yra labai svarbus faktorius sėkmei, nes kai nuolat galvodavau apie jį, jausdavau įtampą, kildavo paranojiškos mintys nuolat svertis ir tikrinti ar iškrova davė rezultatą, o jei rezultatas netenkindavo, iš nusivylimo prisivalgydavau. Kai motyvacija – noras rūpintis savimi ir savo kūnu, tai darau be jokios įtampos. Atvirkščiai – lengvai ir su džiaugsmu.

Aš renkuosi ką valgau. Tai antroji priežastis kodėl man lengvai pavyksta. Man sunku laikytis kažkieno sudaryto plano. Negaliu pakęsti kai esu spraudžiama į rėmus. Gal šiandien aš kaip tik nenorėsiu to, kas numatyta mitybos plane, nors šiaip tą maistą ir mėgstu. Man svarbu žinoti, kad visada ką valgyti renkuosi aš. Jei tingiu gaminti, galiu tiesiog suvalgyti kelis pasirinktus vaisius ar daržoves. Jei įkvėpimo turiu daugiau, mėgstu eksperimentuoti išbandydama naujus sveiko maisto receptus. Tačiau visais atvejais renkuosi aš. Kai būdavo kitaip, man kildavo noras priešintis ir nusižengti taisyklėms.

Nemarinu savęs badu. Būtent dėl šios priežasties šių „poilsio” dienų nelabai turbūt galėčiau vadinti iškrovos dienomis. Aš specialiai neriboju suvartojamų kalorijų ir neseku kiek jų suvartoju. Jei taip daryčiau, tai būtų ženklas, kad ir vėl galvoju vien apie svorį. Aukščiau jau rašiau kodėl renkuosi to nedaryti. Tačiau aš ir nekemšu pilna burna iki tol, kol skrandis toks pilnas, jog negaliu kvėpuoti. Kaip jau minėjau, mano tikslas – leisti organizmui pailsėti nuo sunkiau virškinamo maisto. Persivalgymas nors ir sveikiausio maisto, tikrai nepadės to padaryti. Sakydama, jog nemarinu savęs badu, turiu galvoj, jog nekenčiu alkio, o jam atėjus tiesiog pavalgau iki lengvo sotumo.

Reziumuodama tik noriu priminti, kad tikrai nesu prieš tradicines iškrovos dienas. Taip pat neperšu mano pasirinkimo karts nuo karto pasimaitinti augaliniu maistu. Tenorėjau pasidalinti sava patirtimi ir paskatinti pasirinkti tai, kas Tau yra geriausia. O tai geriausiai jauti tik Tu pati.

Sėkmės ir iki kito karto!

Su meile,
Ieva ♥

————————————————————————————————————————–

Nuolat prisivalgai vakarais? Spausk čia, registruokis nemokamai video peržiūrai ir sužinok kaip tai įveikti

 

 

Ieva

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *