Bevalė! Stora karvė! Ir vėl viską sugadinau! Jei niekada panašiai nesi su savimi kalbėjusi, šis straipsnis gal ir nepasirodys naudingas, tačiau jei Tavo vidinis pokalbis atrodo taip ar panašiai, įsiklausyk į mano žodžius.
Savęs žeminimas, žemininantis kritikavimas, pakeltas ir įsakmus balso tonas Tau tikrai nepadės pasiekti nei norimo svorio, nei savijautos. Žinau kokia didelė pagunda taip su savimi kalbėtis kai eilinį kartą suvalgei tai, ko neturėjai ar ko visai nebuvai planavusi, kai, Tavo pačios akimis, lyg ir sulaužei sau duotą žodį. Kad ir kokia didelė pagunda būtų save pulti, sustok ir prisimink:
tik būdama sau pačia geriausia ir ištikimiausia drauge, rėmėja ir savo sirgale pasieksi visus norimus tikslus. Ir tikrai ne atvirkščiai.
Pyksti ant savęs, kad ir vėl nesilaikei visų taisyklių? Tai gal jos tiesiog per griežtos? Ar apie tai pamąstei?
Nori kritikuoti save jog ir vėl nesilaikei sau duoto žodžio? Gal dalini sau nerealistiškus pažadus?
Pyksti, kad ir vėl nepavyko? O gal tiesiog reikalauji iš savęs gerokai per daug?
Žinau, kad šis trumpas įrašas yra visiška prešingybė požiūriui „per kančias į žvaigždes“, tačiau man asmeniškai per kančias dar neteko pasiekti nieko reikšmingo arba tokie pasiekimai neatnešė didelio džiaugsmo.
Jei galėčiau Tau patari tik vieną vienintelį dalyką: kad ir kas benutiktų, būk ta, kuri visur ir visada Tave remia ir palaiko.
Iki kitos savaitės!
Su meile,
Ieva ♥
