Pagalvojau, kad vieną kartą metuose galiu parašyti ne į temą. Gimtadienio proga sau suteikiu tokią teisę:)
Šiandien man sukanka trisdešimt vieneri. Štai taip viešai ėmiau ir paskelbiau savo amžių:) Kažkodėl moterų tarpe nelabai populiaru taip daryti. Lyg aplinkiniai pradėtų kitaip į tave žiūrėti sužinoję kiek tau metų. Įsivaizduokite, kad žmonės bendravo su jumis kuo gražiausiai ir staiga jų elgesys pasikeičia, nes jums metų daugiau ar mažiau, nei jie įsivaizdavo:)
Daugelis kartoja, kad metų turime tiek, kiek jaučiamės viduje. Tik štai problema – nežinau kokio amžiaus aš jaučiuosi. Gal man kas negerai? Neįsivaizduoju kaip savo vidinę būseną įvertinti kažkokiu konkrečiu skaičiumi. Aš jaučiuosi tiesiog gerai! Niekada gyvenime nejaučiau jokių gimtadieninių depresijų. Atvirkščiai, kuo arčiau gimtadienis, tuo nuotaika geresnė. Man tai tarsi koks naujas atskaitos taškas. Nesvajoju sugrįžti nė į vieną iš savo buvusių gyvenimo etapų, kad ir kokie žavūs jie būtų. Esu iš tų, kurie žiūri tik į priekį ir nematau jokio tikslo dairytis atgal. Taip, labai smagu prisiminti tai, kas buvo gražaus ir tai tikrai suvirpina širdį, tačiau ateitis vilioja daug labiau. Kasdien mokausi gyventi čia ir dabar irsu metais man tai vis geriau pavyksta. Beje, mokėjimas mėgautis šia diena, yra labai labai svarbus sėkmingam sulieknėjimui. Apie tai būtinai dar parašysiu.
Na o šiandien aš švenčiu! Tai darau ne organizuodama kokią nors grandiozinę puotą, o tiesiog mėgaudamasi šia diena ir buvimu su pačiais artimiausiais. Vakar iškepiau tortą ir vakare būtinai visi jo paragausim. Kadangi mano tortas dar neprapjautas, nuotrauką pasiskolinau iš blogo, kur ir radau šį receptą. Būtinai pranešiu ar skanus, nors įtariu, kad tikrai toks ir bus:)
Kaip jūs švenčiate savo gimtadienius? Su liūdesiu veide ir pasišokinėdami? Ar mėgstate triukšmingus savo dienos paminėjimus, ar užsidarote nuo viso pasaulio? Ar bėgantys metai jus gąsdina?
Pasidalinkite savo pamąstymais komentaruose. Man labai smalsu!