Prieš pora dienų vėlai vakare parvykome iš nuostabaus viduramžių miesto Briugės. Įspūdžiai patys geriausi! Nors praleidome ten vos dvi dienas, jaučiuosi kaip po savaitės atostogų. Manau tai ženklas, kad gerai pailsėjau. Ramiai bevaikštinėdami gražiomis senamiesčio gatvelėmis susivokėm, kad po Izabelės gimimo tai mūsų pirmoji išvyka tik dviese su nakvyne. Pasirodo beveik tris metus gyvenom vaiko ritmu ir tik išvykę dviese supratom, kaip to kartais reikia! Kita išvyka bus su vaikiškom pramogom. Reikia gi ieškoti balanso kažkaip:)
Tikrai labai labai visiems rekomenduoju ten nuvykti. Mane labiausiai sužavėjo tai, kad tokiam mažam plote tiek daug visko gražaus. Briugė nenuvargina taip, kaip didieji turistiniai miestai. Joje visur gali apeiti pėsčiomis. Dabar atrodo, kad būtinai ten norėčiau sugrįžti. Tik gal kitu metų laiku. Jau įsivaizduoju kokia ji graži turėtų būti kalėdiškai pasipuošusi.
.jpg) |
| Su tokiom parduotuvėlėm kiekvienam žingsny, visi pažadai sveikai maitintis pasimiršta:) Gerai, kad pakankamai brangus tai malonums, nes kitaip sustoti gali būti oi kaip nelengva:) |
Nežinau ar čia man taip vienai, bet niekaip negrįžtu į įprastą gyvenimą. Vis dar valdo atostoginė nuotaika ir per kelionę susikaupęs miego trūkumas. Aišku angliškas rudeniškas vasaros oras irgi nepadeda.
Internete vis pažiūriu kokį filmuką apie Briugę. Vis norisi kuo ilgiau išgyventi tuos smagius prisiminimus.
Ar jūs greitai po visokių ilgesnių ar trumpesnių išvykų grįžtat į įprastas vėžias? Kai pagalvoji, rytoj jau beveik savaitgalis, tai darbinę nuotaiką galima pataupyti ir iki pirmadienio:))
Tik ar tikrai pirmadienį bus viskas kitaip?
Pirmadienis – magiškas žodis. Jeigu vis amžinai lieknėjate, greičiausiai jums nesvetimi nuolatiniai pasižadėjimai sau viską pradėti nuo pirmadienio, nuo kokios kitos ypatingos progos ar, geriausiu atveju, nuo rytojaus. Teisingas dainos pavadinimas „Tomorrow Never Dies”. Ir tikrai tas rytojus niekada nemiršta ir yra amžinas. Bėda ta, kad neišpildyti sau duoti pažadai viską pradėti nuo rytojaus, gali tęstis metų metus. Kai atidedi viską vos dienai ar savaitei, atrodo, kad viskas čia pat ir daug to laiko neprarandi. Tačiau dažnai savaitės virsta mėnesiais ar net metais ir vieną dieną su skausmu širdy suvoki, kiek metų iššvaistei sau vis tuščiai žadėdama…
Dažnai atidėliojame dėl to, kad lieknėjimas asocijuojasi su diskomfortu. Viena didžiausių klaidų – staiga pereiti prie visai kitokio gyvenimo būdo. Šimtus kartų tai esu patyrusi pati: kai staiga pereini nuo visko prie nieko, ilgai taip tempti negali. Jei visą laiką valgei saldumynus ir staiga visiškai sau juos uždraudi, „nutrūkimas“ garantuotas. Jei šimtą metų nesportavai ir pradedi tai daryti septynis kartus per savaitę minimum po valandą, duok Dieve tą pirmąją savaitę kad ištemptum.
Kad lieknėjimas būtų kuo malonesnis procesas, pokyčius reikėtų įvedinėti palaipsniui. Mažų pokyčių mes tarsi nepajuntame, smulkius įsipareigojimus daug lengviau vykdyti. Juk visai nesunku pasimankštinti 10 min. kasdien ar 20 min. tris kartus per savaitę. Po truputį tą laiką galima ilginti nė nepajuntant, kad tai darome reguliariai jau visą valandą.
Jeigu žinome, kad sveikatai ir lieknėjimui naudingi pilno grūdo angliavandeniai ir vienu įpu uždrausime sau taip mėgstamas bandeles, greičiausiai jas pradėsim net sapnuoti. Tačiau jei aš vieną valgymą iš trijų bloguosius angliavandenius pakeisiu geraisiais, tai bus labai realus, tačiau lengvai įgyvendinamas žingsnis keičiant savo mitybos įpročius. Po kiek laiko galima tokį pokytį įvesti per dar vieną valgymą ir taip, net nepajusime, kaip mūsų racione pradės dominuoti sveikieji angliavandeniai. Tokių pavyzdžių kaip pamažu keisti savo įpročius gali būti labai daug.
Tad kaip gi nustoti atidėlioti ir pagaliau pradėti lieknėti dabar?
Visų pirma gerai apsvarstykite kokius realius nors ir nedidelius pirmuosius žingsnelius galite pradėti žengti jau šiandien. Viena didžiausių klaidų, kurias daro lieknėjantys – tai „viskas arba nieko” strategija. Nesigriebkitenieko ekstremalaus ir nepulkite į kraštutinumus. Kuo sudėtingesnė mums atrodo užduotis, tuo nenoriau mes imamės ją vykdyti. Jeigu aš sugalvosiu pastatyti aukštą sieną, tai gali atrodyti kaip neįgyvendinama užduotis. Tačiau kasdien padėti po plytą būtų labai realus ir nesunkiai įvykdomas veiksmas. Po kelių savaičių ar mėnesių nepastebėčiau, kaip mano kasdien dedamos plyta po plytos pavirto į aukštą sieną.
Taip ir su lieknėjimu. Kaip atidėliojimas yra kaupiamasis procesas ir nepastebime kaip sau vis žadant prabėga metai, taip ir maži kasdieniai pozityvūs žingsneliai kaupiasi.
Taigi, ir aš, vietoj to, kad atidėliočiau naują blogo įrašą kitai savaitei, sukurpiau šį trumpą rašinėlį. Ir jau iš karto jaučiuosi geriau. Jaučiuosi žengusi pirmą žingsnį susigrąžinant darbinę nuotaiką. Gerai žinau, kad jei būčiau atidėliojusi viską iki pirmadienio, neaišku ar jam atėjus taip ir būčiau visa jėga kibusi į darbus. O dabar atrodo, kad pirmąsias eilutes apie dingusią darbinę nuotaiką rašiau net ne aš. Štai kokia stipri ta pirmojo žengto žingsnio jėga!
Taigi, kokį pirmą mažą žingsnelį galite žengti jau šiandien, kuris jus bent šiek tiek priartins prie norimo tikslo? Gal dabar pat pakilkite nuo kompiuterio ir išeikite pasivaikščioti. Gal vietoj planuoto deserto suvalgykite obuolį ar vietoj bulvių košės tiesiog išsivirkite bulvę. Visada daug lengviau tęsti žengus tą pirmąjį, nors ir visai mažulytį žingsnelį. Dabar pat jį ženkite ir pamatysite kaip antrą, trečią, ketvirtą ir visus kitus žengti bus daug daug lengviau.
Tikiuosi, kad šie pamąstymai jums buvo naudingi. Jeigu taip, spauskite PATINKA, klauskite, komentuokite, dalinkitės nuoroda su draugais ir prisijunkite prie mano grupės Facebook’e, kur patarimų ir naudingos informacijos lieknėjimo bei geros savijautos temomis rasite dar daugiau.
Komentaruose pasidalinkite, kokį konkretų pirmąjį žingsnį žengėte ar planuojate žengti, kuris jus būtinai nuves link norimo svorio ir puikios savijautos.
Būtinai užsiregistruokite naujienoms ir daugiau niekada nepraleisite naujų blogo įrašų ir kitos naudingos informacijos, kurią gauna tik prenumeratoriai.
