fbpx
 

Kodėl griežti apribojimai neveikia?

16 spalio, 2013by Ieva
Paskutiniu metu vis su kuo nors nauju susipažįstu ir, žinoma, tradiciškai su naujai sutiktu žmogum kalbi apie orą arba darbus. Kitaip tariant vienas kito klausi: kuo užsiimi? Ką veiki? Ir dialogas jau vyksta.
Mano veikla ypatingai susidomi moterys ir beveik iš visų sulaukiu to paties klausimo: tai kaip tu pati maitiniesi? Ko atsisakai? Ką sau draudi? 
Išgirdus šį klausimą, man iš karto užsidega raudona lemputė.  Žinau, kad žmogus, kuris į lieknėjimą ir sveikos gyvensenos pokyčius žiūri iš draudimo pozicijos, nesidžiaugs rezultatais. Arba džiaugsis jais labai trumpai. Kuo daugiau tokių klausimų sulaukiu, tuo daugiau prasmės matau tame, ką darau. Man norisi garsiai šaukti, kad tai klaidingas kelias. Aš pati juo klaidžiojau beveik 15 metų ir šviesą tunelio gale pamačiau tik visiškai pakeitusi požiūrį. Šalia visų kitų pokyčių, aš nustojau sau drausti. Kitu atveju, esu tikra, tebeklaidžiočiau kovų su savim ir savo antsvoriu labirintuose.
Deja, daugelis apie lieknėjimą galvojam kaip apie kažkokį prievartos prieš save aktą, kai reikia save riboti, kankintis ir nuolat sau kažką drausti.
Tikiu, kad jums pažįstama situacija, kai vos nusprendus atsisakyti saldumynų beprotiškai pradedate jų norėti. Būtent tokios yra draudimų pasekmės. Įvairūs apribojai mums kelia pasipriešinimą. Būtent draudimai skatina persivalgymus. Štai kodėl pasiekiam tokią ribą, kai jau nebemokam „normaliai“ maitintis. Arba ribojam save, arba kemšam viską iš eilės. Tokią ribą buvau pasiekus ir aš. Ačiū Dievui, dabar suprantu kodėl. Jeigu tam tikrą laiko tarpą save griežtai riboji, nesvarbu kokiu būdu: skaičiuoji kalorijas, draudi sau tam tikrą maistą, neleidi sau valgyti po tam tikros ar iki tam tikros valandos, anksčiau ar vėliau „nutrūksi“. Taip įsisuki į užburtą ratą. Kimšdama sau žadi, kad nuo rytojaus ar nuo pirmadienio susiimsi. Ir, kaip taisyklė, iki to lemtingo pirmadienio negali sustoti valgyti vien dėl to, kad žinai apie laukiančius apribojimus. Ir tikrai ne obuolius valgom. Kemšam maistą, kurio žinom, kad nuo pirmadienio atsisakysim. Jeigu pavyksta susiimti, net nepajuntame, kaip ratas užsisuka iš naujo. Po griežtų ribojimų ir vėlseka eilinis nutrūkimas. Ir taip be galo…
Tikrai nesakau, kad tai būdingavisiems. Tačiau taip tikrai atsitinka tiems, kurie nuolat persivalgo, pasiduoda emociniam valgymui ar pradėję valgyti nesugeba sustoti.
Štai tikras pavyzdys. Viena „Lieknėju Paskutinį Kartą“ programos dalyvių visą gyvenimą buvo lieknutė. Nesuko galvos nei dėl kilogramų, nei labai žiūrėjo ką deda į burną. Jau būdama suaugusi moteris, apsižiūrėjo, kad gal kokį vieną kitą kilogramą norėtų numesti. Kaip ir daugelis tokioj situacijoj, su pačiais geriausiais ketinimais pradėjo laikytis dietos. Ir net nepajuto, kaip įsisisuko į mano jau aprašytąuždarą ratą. Rodos be jokios išeities. Juk beveik visi lieknėjimo metodai paremti kokiais nors draudimais ar apribojimais. Kai pradėjome bendrauti, ji visiškai nekontroliavo savo valgymo, nejautė saiko, nuolat pasiduodavo emociniam valgymui. Nors iki pradedant laikytis dietų, tokių rupesčių neturėjo. 
Tad kokia išeitis? Kaip susigrąžinti buvusį gyvenimą?

Atsikratyti apribojimų. Žinau, kad tai skambės kiek neįprastai, tačiau norint džiaugtis ilgalaike lieknėjimo sėkme, labai svarbu išmokti saikingai mėgautis VISOKIU maistu. Tai yra labai svarbu. Tol kol egzistuos maistas, kurio sau neleidžiat, visada būsite linkusios jo persivalgyti.
Draudimai nepadeda lieknėti. Atvirkščiai – jie skatina persivalgymus.

Dar vienas  pavyzdys. Savo lieknėjimo laikais susitikau su seniai nematyta, visą gyvenimą buvusia ir tebesančia liekna drauge. Aš kaip tik buvau eilinėj „lieknėjimo“ stadijoj, kai valgiau vienokį ir vengiau kitokio maisto. Ji pasiūlė nusipirkti vyno ir sūrio. Man iš karto ryškiai užsidegė pavojaus signalas dėl eilinį kartą sugriūsiančio svorio metimo plano. Žinojau, kad sūriui tikrai nesugebėsiu atsispirti. Nieko jai nesakiau, nes niekad niekam nesigirdavau savo nuolatiniais tapusiais svorio metimais.
Susėdus prie stalo vaizdelis atrodė taip: kol aš suvalgiau tris sūrio gabalėlius, ji – vos vieną. O dar kaip tyčia sūris buvo toks, kokį labiausiai mėgstu. Tik… aš jį rijau, o ji mėgavosi. Štai kaip suveikė uždraudimas sau valgyti sūrio.
Beje, ar pastebėjot, kad lieknos moterys niekada sau nieko nedraudžia? Kalbu ne apie tas, kurios lieknos nuo nuolatinių dietų.Galvoj turiu tas, kurios net neįsivaizduoja savo tikrojo svorio ir niekada nėra turėję antsvorio. Jos neatsisakys torto jeigu tikrai jo norės. Ir jeigu valgys, pasitenkins vienu gabalėliu. Jos juo tiesiog pasimėgaus. 
O kas atsitinka toms, kurioms pamačius tortą užsidega raudona lemputė? Susikemša du gabalus ir kai niekas nemato ir visą likusį tortą.
Taigi, dar kartą kartoju – draudimai tikrai nepadeda, o tik trukdo lieknėti! Būkit ne tik lieknos, bet dar laimingos ir, svarbiausia,LAISVOS!
Jeigu šie patarimai jums pasirodė įdomūs ir naudingi, spauskite PATINKA, klauskite, komentuokite, dalinkitės nuoroda su draugais ir prisijunkite prie mano grupės Facebook’ekur patarimų ir naudingos informacijos lieknėjimo bei geros savijautos temomis rasite dar daugiau.
Būtinai užsiregistruokite naujienoms ir daugiau niekada nepraleisite naujų blogo įrašų ir kitos naudingos informacijos, kurią gauna tik prenumeratoriai. 




Tinklaraščio įrašai ir video patarimai yra informacinio pobūdžio. Kiekvienu konkrečiu atveju prieš vykdant rekomendacijas atsakingai įvertinkite savo galimybes. Jeigu skundžiatės kokiais nors sveikatos sutrikimais, prieš pradėdami bet kokią lieknėjimo programą, pasitarkite su savo šeimos gydytoju. Jūs suprantate ir sutinkate, kad visa tinklaraščio medžiaga yra informacinio pobūdžio ir tik jūs atsakote už įgytus rezultatus.

Ieva