fbpx
 

Blogiausia mano gyvenimo diena

3 vasario, 2016by Ieva6
rainbow
Foto: bitvo.net

 

Sveikos gyvos! Jau vasaris ir būtent šį mėnesį, prieš, berods, aštuonerius metus buvo viena blogiausių mano gyvenimo dienų. Mano svarstyklės parodė ilgai siektą svorį. Nustebote – pasiekiau taip trokštamą tikslą ir tai vadinu viena blogiausių kada nors išgyventų dienų?

Tikrai taip, mielosios. Nežinau ko aš tikėjausi – ar kad fejerverkai pradės šaudyti, ar kad saulė švies skaisčiau, o gal, tiesiog, kad pasiekusi tai, ko taip ilgai siekiau, jausiuosi laimingesnė. Ir kaip skaudu man buvo žiūrėti į tuos 65 kg, kuriuos rodė svarstyklės ir suprasti, kad niekas, ničniekas nepasikeitė. Kad jaučiuosi daug blogiau nei iki tol, nes daugiau negalėsiu savęs maitinti pramanais, kad sulieknėjus viskas pasikeis.

Žinau, kad ne visoms jums tai būdinga, tačiau taip pat gerai žinau, kad yra daug tokių, kurios gyvenate panašioje iliuzijoje. Ne kartą bendraudama su savo klientėmis klausiau: kodėl jums taip svarbu sulieknėti? Kodėl tai yra tapę bene didžiausiu jūsų gyvenimo tikslu? Ką jums tai duos?
Ir tada klausiausi įkvepiančių pasakojimų apie visus dalykus, kuriuos galės nuveikti, tikslus, kuriuos galės pasiekti, planus, kuriuos galės įgyvendinti. Jos pasakoja apie pasitikėjimą savimi, kurį jaus, kaip tada mylės savo kūną ir puikiai jame jausis. Tikiu, kad yra dalis moterų, kurioms tai suveiks, tačiau tokių nedaug. Taip teigiu vadovaudamasi tiek sava patirtimi, tiek ta, kurią sukaupiau dirbdama su dešimtimis norinčių sulieknėti moterų. Labai dažnai dalykus, kuriuos jos planuoja nuveikti sulieknėjusios, gali daryti DABAR, tačiau tam trūksta drąsos, ryžto ir užsispyrimo. Negi tikrai tiki, kad sulieknėjus iš kažkur viso to atsiras? Ir, jei nekenčia savo kūno dabar, negi mano, kad pamačius norimą skaičių ant svarstyklių viskas staiga pasikeis? Tikrai ne. Jei lieknėji gyvendama iliuzijoje, pasiekusi tikslą jausiesi tik nelaimingesnė, nes tada jau tikrai reikės imtis įgyvendinti planus, tačiau nei drąsa, nei ryžtas staiga tavę neaplankys. Ir kūno savo staiga nepradėsi mylėti, ypač jei buvai įpratusi metų metus jo nekęsti. Ir tada yra rizika, kad nutiks taip, kaip man. Ta niūri vasario diena buvo vienintelė, kai ant svarstyklių mačiau taip siektą skaičių. Net nesulaukusi kito ryto jau siaubiau šaldytuvą ir spinteles, taip malšindama savo apmaudą ir nusivylimą. Tai peraugo į kelias dienas trukusį nevaldomą valgymą su visomis pasekmėmis: nepakeliamu nusivylimo jausmu ir papildomais kilogramais. Ir vėl…

Tada dar nesupratau, kad tai tuo pačiu buvo viena geriausių dienų, nes ji padėjo suprasti, jog visą laiką dariau kažką ne taip ir privalau tai pakeisti. Tai man padėjo suprasti, kad visus dalykus, kuriuos sau žadėjau kai sulieknėsiu, galiu pradėti daryti dabar. Pradėti nuo tų, kurie lengviausiai įgyvendinami ir leisti sau pajusti kaip gera gyventi DABAR. Ir kūną, nors ir netobulą, privalau mokytis mylėti DABAR. Nesakau, kad visa tai buvo lengva, tačiau pažadu, tikrai verta. Aš mokiausi džiaugtis kiekviena diena ir gyventi DABAR. Todėl sulieknėjimas buvo tik papildomas džiaugsmas šalia to, kurį ir taip jau jaučiau.

Jeigu ir jums artimos mano mintys, kviečiu apie tai pamąstyti. Pagalvokite ką atidėliojate iki „kai sulieknėsiu“ ir pradėkite tai daryti šiandien. Gyvenimas – tai ne repetecija. Nuskambės banaliai, tačiau prabėgusių akimirkų niekas nesugrąžins. Niekada.

Su meile,
Ieva

♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥

Jei mano žodžiai palietė Tavo sielą ir manai, kad reikėtų pagalbos mokantis mylėti save, džiaugtis gyvenimu ir, svarbiausia, atrasti ramybę santykiuose su maistu bei atsikratyti nereikalingų kilogramų, parašyk man ir susitark dėl nemokamos pažintinės sesijos Skype.

Ieva

6 comments

  • Karolina Slavinskiene

    4 vasario, 2016 at 7:29 am

    Labai geras straipsnis! Visgi yra situaciju, kada pasiektas svoris suteikia laimes: pvz, gauni darbo pasiulyma…:) O siaip figuros prieziura – nuolatinis procesas… Cia nera taip, kad pasieki ir turi kazka cisa gyvenima. Jus aisku, pati tai puikiai zinote. Beje, kvieciu Jus Ieva, paskaityti mano bloga:)

    Reply

    • ieva

      4 vasario, 2016 at 1:35 pm

      Ačiū už komentarą, Karolina. Tikra tiesa, kad norint turėti liekną kūną, negana imtis laikinų priemonių. Sveika saikinga mityba ir reguliari fizinė veikla turėtų tapti gyvenimo būdu, o ne tik priemone sulieknėti.

      Reply

  • Ausra

    4 vasario, 2016 at 1:35 pm

    Man baisiausia, kad pasiekus svajoniu svorio nebeliks pacios svajones, todel manau tuo paciu kai meti svori reikia tureti keleta svajoniu ???

    Reply

    • ieva

      8 vasario, 2016 at 1:40 pm

      Visiškai teisingai, Aušra. Kol turėsite tokią baimę, ji veiks kaip stabdis, kuris trukdys sulieknėti. Daugeliui mūsų lieknėjimas yra tapęs gyvenimo tikslu, todėl baisu kaip reikės gyventi jo netekus. Labai svarbu atrasti kitų mus jaudinančių ir uždegančių tikslų ir nuolat sąmoningai kreipti mintis nuo lieknėjimo, link jų. Tuomet sulieknėti nebus baisu, nes tai padariusi Jūs ne prarasit tikslą, o atrasit daugiau laiko ir energijos kitiems svarbiems dalykams savo gyvenime. Sėkmės!

      Reply

  • silvija

    15 vasario, 2016 at 3:01 pm

    Gera diena,miela Ieva bei visi kiti skaitytojai,
    Šiandien turėdama laiko susiradau Jūsų puslapi ir įnikau skaityti. Wow, man labai patiko,net ašarą išspaudžiau.
    Visų pirma patiko kad labai artima-jau daug metų kovoju su persivalgymais/vėmimais(kartais),gaunasi kažkoks užburtas ratas su kelių mėnesių pertrauka ir vėl viskas iš naujo… Nuo to labai pavargau.Beskaitydama Jūsų mintis ir aš pagalvojau-kaip gi viskas prasidėjo,kad esu tokiam š…Vienintelė mintis-taigi nuo pat mažumos kalė man mama kad tik liekna būsiu laiminga.Kai užaugi su tokia nuostata,nieko keisto kad ieškai visokių būdų kaip suplonėti.Ir surandi,deja tai nebūna sveika.Ir tikrai galiu patvirtinti-laimės nepadaugėja nuo to ar tu sveri 50 kg. ar 80kg. Pati tą išbandžiau!!!!Tai labiau vidinė būsena…deja,tėvų nepasirinksi.Kartais net susigraudinu nuo tos minties,kaip neteisingai mane auklėjo, deja, nieko negaliu pakeisti, stengiuosi keisti save.Ir puikiai žinau,kad savo vaikams(ypač dukrytei) neaiškinsiu kad tik liekna ji bus laiminga.jei taip būtų visos lieknosios būtų laimingos,o bet tačiau realybe kitokia-užtenka apsilankyti VSC(teko ir ten gydytis)
    Dar pastebėjau,kad pati praėjus lieknumo/storumo/nepasitikėjimo savimi/žemos savivertės etapus tampu nepakanti aplinkai.Visai neseniai žaidimų aikštelėj teko susipažinti su mergaite(10 metų) kuri ilgėliau pabendravus tėškė-esu nelaiminga,nes esu stora(o iš tiesų nieko panašaus, įstabaus grožio mergytė) Mane taip emocijos pagavo,net užvirė kraujas-teko ilgiausiai įtikineti kokia ji tiesiog nuostabi, kad nepainiotų svorio ir laimes ir iš vis per jauna apie tokiu dalykus galvot ir t.t. Dar ilgai po to galvojau kad ankstėja amžius nuo kurio yra brukamos musų iškreiptas lieknumo kultas į jaunas galveles.
    Uch,prirašiau.Paprastai komentarų nerašau,bet šįkart nesuslaikiau.Reziumuojant aš norėjau parašyti,kad mano baisiausia gyvenime diena buvo kai su mamos pagalba sužinojau apie lieknumo kultą, ko pasekoje jau 15 metų kovoju su vėjo malūnais ir pasekmėmis.Visiems ir visoms linkiu būti stipriems ir nepasiduoti sapalionėmis kad tik suplonėjus būsim laimingi.Visi žmonės yra gražūs.Būkim stipri ir nepasiduokim lieknumo psichozei!!!!!!

    Reply

    • ieva

      24 vasario, 2016 at 11:27 am

      Miela Silvija,

      dekoju Jums už komentarą. Esu tikra, kad ne vienai moteriai ar merginai jis bus naudingas. Atleiskite savo tėvams. Esu tikra, kad jie darė geriausia ką galėjo ir kaip suprato. Priimkite šią patirtį kaip dovaną, kad dabar Jūs užauginsite sveiką, savimi pasitikinčią dukrą. Tą patį daryti stengiuosi ir aš pati. Sveiką maistą ir judėsį savo dukrai sieju su sveikata, gera savijauta, žvitresniu protu ir nė žodelio apie figūrą. Linkiu Jums sėkmės.

      Reply

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *