Šia tema kalbėjau vakar gyvos transliacijos metu savo uždaroje FB grupėje
Ji sulaukė didelio moterų palaikymo, tad nusprendžiau tą pačią temą pagvildenti ir čia.
Tad nuo ko prasideda ta begalinė nemeilė (daugeliu atveju galėtume vartoti ir stipresnes neigiamybes) savo kūnui? Tas noras slėpti jį, gėdytis jo, nesugebėti susitaikyti su juo?
Svarbu suprasti, kad mes negimėme jausdamos neapykantą savo kūnams. Mano septynmetei Izabelei kol kas dar neateina į galvą kritikuoti savo kūno. Atvirkščiai – ji dar tokio amžiaus, kai visiškai patogiai ir laisvai jame jaučiasi, o aš privalau nuolat priminti, kaip elgtis dėvint suknelę ar sijoną bei ko visiems demonstruoti nedera.
Ir mes buvome tokios mažos mergaitės. Mano nedraugystė su savo kūnu prasidėjo tada, kai metais vyresnis berniukas, kuris man prieš vasaros atostogas simpatizavo, po atostogų pareiškė, kad dabar mieliau rinktųsi mano draugę, nes ji lieknesnė. Ko gero visiems aišku kaip skirtingai į tokią pastabą sureaguotų 37 – erių metų moteris ir kaip į tai sureagavo penkolikmetė mano versija.
Šios pastabos pasekmės mane lydėjo didelę dalį gyvenimo:
– Aš iš karto pasidariau išvadas, kad lieknesnė, tai visada gražesnė. Arba, kad tik liekna yra graži.
– Aš nuolat lygindavausi su kitomis bendramokslėmis, vėliau kolegėmis, draugėmis ir pažįstamomis ir visada blogai jausdavausi jei man atrodydavo, kad esu stambesnė.
– Jau nekalbant apie tai, kad pradėjusi laikytis dietų tam, kad priaugtą svorį numesčiau, aš ilgam įvariau save į lieknėjimo, stambėjimo, nuolatinių persivalgymų ratą.
– Susikurtą įsitikinimą tik patvirtino užplūdęs priešingos lyties dėmesys sulieknėjus.
Tai mano nemeilės savo kūnui istorija. Esu tikra, kad kiek yra moterų, tiek gali būti skirtingų istorijų. Žemiau pateikiu daugiau galimų variantų:
– Neapgalvotos suaugusiųjų pastabos
– Spauda, socialinė medija su propaguojamais nerealistiškais grožio standartais
– Kažkieno replika
– Per dideli reikalavimai sau, kuriuos nukreipiame į kūną
– Išvaizdos sureikšminimas
– Savo vertės matavimas per išvaizdą
– Savo kūno vertinimas tik pagal tai, kaip jis atrodo, o ne už tai, kokias svarbias funkcijas jis kasdien atlieka.
Jeigu nepaminėjau kažko svarbaus, mielai kviečiu sąrašą papildyti komentaruose.
O dabar pakalbėkime apie tai, nuo ko pradėti gerinti santykį su savo kūnu ir pereiti iš nuolatinės gėdos bei nepasitenkinimo juo būsenos, į vidinės taikos būseną.
1. Nuolat sau priminti, kad aš esu daug daugiau nei mano kūnas, o mano kūnas – daug daugiau nei tai, kaip jis atrodo. Patarčiau tai su priminti tiek kartų, kiek tik reikės.
2. Pamažu atsikratyti praeityje susikurtų istorijų. Kaip mano atveju, suaugusios moters akimis pasižiūrėti ar galvojimas, jog „tik liekna yra graži“ yra teisingas. Ar tikrai moters grožis ir žavesys priklauso tik nuo jos figūros?
3. Nustoti save vertinti pagal tai, kaip atrodai. Nuolat sau priminti, kokia iš tiesų esi nuostabi kitose gyvenimo srityse. Mes dažnai savo vertę susiejame su kilogramų skaičiumi ant svarstyklių. Svarbu pamažu įprasti pamatyti, kad esi vertinga ir unikali dėl visai kitų dalykų.
4. Nuolatinis dėkingumo už savo kūną praktikavimas. Labai svarbu nuolat sau priminti, kokia dovana yra mūsų fizinis kūnas. Įvertinti kokias svarbias funkcijas jis kasdien atlieka, kad tai nuostabus instrumentas, kuriuo mes kasdien patiriame laiko atkarpą vadinamą gyvenimu.
5. Sąmoningas minčių nukreipimas. Nusiteik, kad pradėjus aukščiau paminėtus pokyčius, nuolat vis grįš senos programos, todėl svarbu kaskart jas atpažinti ir vis nukreipti mintis norima linkme. Tai būtina daryti tiek kartų, kiek reikės, juk neigiamas nuostatas irgi įgijome daug kartų sau kartodamos dalykus, kurie mums dabar netarnauja.
Tai būtų puikūs pirmieji žingsniai santykiui su savo kūnu gerinti. Tikiuosi, kad informacija buvo naudinga. Jeigu taip, būčiau dėkinga už pasidalijimą su bent viena savo drauge. Taip pat kviečiu jungtis prie mano nemokamos grupės Facebook’e, kur visą šią savaitę vyksta gyvos transliacijos meilės savo kūnui temomis. Prisijungti gali čia
Tai tiek norėjau šį kartą su Tavimi pasidalinti. Jeigu turi ką pridėti ar norėtum pasidalinti sava nemeilės savo kūnui istorija, drąsiai tai daryk komentaruose.
Iki kitos savaitės, mieloji!
Su meile,
Ieva ♥
