Kodėl aš daugiau niekada nesilaikysiu dietos

Žinau, kad skamba kategoriškai ir pati visada sakau: „niekada nesakyk niekada”, tačiau aš tikrai tikiu, kad daugiau niekada nesilaikysiu dietos. Nebent tai reikėtų darytų dėl sveikatos, tfu tfu tfu. Bet čia jau visai kiti reikalai.

Turiu pilną teisę taip griežtai šia tema reikšti nuomonę, nes aš pati esu nesuskaičiuojamą kiekį kartų laikiusis pačių įvairiausių dietų. Tikrai ne visų jų pavadinimus man pavyktų šiandien išvardinti. Daugiausiai kartų teko laikytis delčios ir kopūstų sriubos dietų. Taip pat ne kartą esu bandžiusi japonišką, Atkinso, Montinjako, grikių dietas. Pati juokingiausia bandyta – ledinukų dieta. Kažin ar ne dėl jos mano pusė dantų užtaisytų 🙂

Pačių naujausių dietų pavadinimų nežinau. Ir ačiū Dievui. Jau daug metų esu nutraukusi santykius su dietomis, visiškai jomis nesidomiu ir drąsiai sakau, kad tai vienas geriausių sprendimų mano gyvenime.

Tai kas gi blogai su dietomis ir kodėl aš daugiau nei vienos jų nesilaikysiu?

Visų pirma – griežtos dietos nėra veiksmingos. Ne viename šaltinyje teko skaityti, kad jų veiksmingumas 2%, daugiausiai 5%. Tai reiškia, kad iš šimto bandžiusių laikytis dietos, ilgalaikiu svorio sumažėjimu džiaugsis vos dvi – penkios. Likusios 95 – 98 ataugs visą numestą svorį, o ne viena ir dar daugiau. Manoma, kad net 70% besilaikančių įvairių dietų, anksčiau ar vėliau priauga daugiau svorio, nei kad dietų praktikos pradžioje. Jei dietų bus laikomasi ir toliau, tai tik laiko klausimas, kada atsidursime tuose nelaiminguose 70%. Akivaizdu, kad dietos neveikia. Tačiau jos ne tik, kad neveiksmingos, bet dar ir žalingos. Ataugę kilogramai, tai tik mažytė problema palyginus su tuo, kaip dietos sumaišo mums protą. Kiekviena dieta pasižymi tuo, kad mums yra aiškiai ir griežtai nurodoma ką valgyt, kiek valgyt ir kada valgyt. Dar aiškiau yra nurodoma ko nevalgyti. Sena išmintis teisingai sako – uždraustas vaisius saldesnis. Tačiau dažnai jis tampa toks saldus, kad kartais ir visą gyvenimą jam sunku atsispirti. Bendraudama su norinčiomis sulieknėti moterimis nuolat susiduriu su jų nevaldomu potraukiu saldumynams, nuolat pasikartojančiais persivalgymo priepuoliais, kai situacija, rodos, tampa beviltiška. Griežtos statistikos nevedžiau, tačiau daugumai jų šios problemos atsirado pradėjus laikytis dietų. Kartais užtenka sąžiningai pasilaikyti vienos vienintelės griežtos dietos, kad po jos jau niekada nemokėtum gyventi ir maitintis taip, kaip anksčiau.
Štai vienos jaunos moters istorija, kuri kreipėsi į mane po to, kai išbandė viską. Būdama vos dvidešimties laikėsi sporto trenerės sudarytos griežtos dietos. Laikėsi sąžiningai, numetė svorio, džiaugėsi ne tik ji, bet ir trenerė. Tačiau tas džiaugsmas tęsėsi neilgai. Pasibaigus dietai, mergina nesugebėjo suvaldyti savo valgymo. Ji valgė be saiko, atsirado anskčiau neegzistavęs nevaldomas potraukis saldumynams. Žinoma, taip valgydama, ji ataugo numestą svorį, tačiau blogiausia tai, kad niekada taip ir nesugebėjo grįžti prie buvusios laimingos ir nerūpestingos savęs. Dabar iš naujo mokosi maitintis kitaip ir atkurti sveikus santykius su maistu. Ir tai tikrai įmanoma, tačiau reikalauja laiko ir kantrybės.
Galėčiau papasakoti dar ne vieną tokią istoriją. Esu tikra, kad ir jūs tokių žinote, o gal net ir pačios esate tai patyrusios? Mano pačios istorija labai panaši. Ir iš kur aš, būdama paauglė galėjau žinoti, kad mano nekaltas noras sulieknėti dietos pagalba, duos tokias neigiamas pasekmes? Juo labiau, kad net tuo metu populiarus paauglių žurnalas jas rekomenduodavo.

Aš tikrai labai gerai suprantu jūsų norą sulieknėti „čia ir dabar“. Ir tikrai nėra lengva atsispirti naujos žurnale aprašomos dietos gundančiam pasiūlymui: „Vos dvi savaitės, ir tu liekna kaip nendrė!“ Taip arba panašiai mus gundo dietos. Ir pati ne kartą dar pasiduodavau jų vilionėms, nors giliai viduje jaučiau, kad tai tikrai neveikia. Ir nauja dieta čia nepadės. Nors įvyniotos į skirtingus pavadinimus, jos iš principo visos daro tą patį: griežtai mums pasako kiek, ko, ir kada valgyti, o dar griežčiau išvardina, ko negalima valgyti.
Blogiausia yra tai, kad tokių griežtų nurodymų laikymasis iškreipia mūsų santykį su maistu. Po dietų dažnam pasireiškia maniakiškas elgesys maisto atžvilgiu. Kai valgome ir negalime sustoti, valgome pasislėpę, galime suvalgyti nenormaliai didelius maisto kiekius. Tokius valgymus dažnai seka nusivylimo savimi ir kaltės jausmas. Laikui bėgant, jei dietų ir persivalgymų grandinė tęsiasi, pyktį ant savęs keičia neapykanta sau. Ir tai aš pati patyriau.

Šiandien tai žinau ir noriu jums garsiai pasakyti: nepykit ant savęs, nes problema esate ne jūs! Jūs nesate sugadintos, su jumis viskas gerai, jūs – nuostabios! Tikroji problema yra dieta. Jos griežtų nurodymų nerealu laikytis nei fiziologine, nei psichologine prasme. Iš fiziologinės pusės, jūsų kūnas pavargsta kęsti alkį ir, vos gauna priėjimą prie maisto, nesuprantate kodėl negalite sustoti. Kūnas kaupia atsargas būsimai galimai bado akcijai. Iš psichologinės pusės, jums po dietos sunku sustoti valgyti „draudžiamą” maistą, nes tarsi norite atsigriebti už visą laiką, kai sau jo neleidote. Dažnai pasąmoningai norima dar ir atsivalgyti į priekį, nes jau valgant sau žadame: nuo rytojaus, pirmadienio ar mėnesio pirmos dienos aš ir vėl susiimsiu. Ir tai esu patyrusi.

Ar jums tai pažįstama? Ar ir toliau norite taip jaustis? Ar tai jums panašu į gyvenimą? Jeigu jau ne vieni metai vis nesėkmingai bandote sulieknėti dietų pagalba, pats laikas sustoti. Jūsų gyvenimas per brangus, kad taip jį švaistyti. Užtenka nuolat kartoti tai, kas akivaizdžiai neduoda norimo rezultato.
Berašant emocijos pradėjo veržtis per kraštus, tai gal jau pats laikas ir sustoti. Manau, kad pakankamai pasisakiau šia tema 🙂 Jeigu šis rašinys bent vieną iš jūsų paskantins mesti dietas, džiaugsiuosi, kad laikas jį rašant nebus nuėjęs veltui.

Būkit sąmoningos, gražios ir laimingos!

O kokia jūsų patirtis laikantis dietų? Pritariate mano nuomonei ar visiškai su ja nesutinkate? Pasidalinkite savo nuomone komentaruose. Ačiū!

Mano el. knygą galite įsigyti čia