Ar kada susimąstėte kodėl taip sunku imtis pokyčių? Rodos, taip seniai norite sulieknėti, pradėti sportuoti, sveikiau maitintis, bet… vis neprisiruošiate. Kaltinate save valios, laiko ar dar nežinia ko neturėjimu. Kai iš tiesų pradėti pokyčių nepavyksta dėl vienos paprastos priežasties: jūs žinote, kad taip trokštami pokyčiai turi savo kainą. Kad įgyvendinčiau norą sveikiau maitintis, reikės surasti laiko receptų paieškoms, teks daugiau laiko praleisti parduotuvėje atrandant naujus produktus, sukti galvą laviruojant tarp to, kas sveika man ir ką gaminti šeimai ir taip toliau. Kad pradėčiau reguliariai judėti, turėsiu perorganizuoti savo dienotvarkę, gal porą vakarų per savaitę leisti šeimai apsieiti be manęs ar vietoj ilgesnio pasivartymo šiltoj lovoj, ropštis iš jos anksčiau, kad pasimankštinti. O juk taip paprasta vietoj receptų paieškų, tiesiog panaršyti Facebook’e, parduotuvėje pirkti tai, kas įprasta ir kartu su šeima vakarienei kirsti kotletus su bulvėmis. Ne lėkti sportuoti, o prie vyro šono kiurksoti priešais TV ekraną ar pačiai pasirūpinti visų vakariene.
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl vis atidėliojame pokyčius – tai nenoras išeiti iš įprastos komforto zonos ir vengimas diskomforto, kurį teks bent laikinai patirti pradėjus gyvenimo būdo pokyčius.
Tik ar susimąstėte, kad pokyčių vengimas, kainuoja daug daugiau? Rinkdamosis laikiną komfortą, pasmerkiate save ilgalaikiam diskomfortui.
Viena didžiausių klaidų, kurias daro daugelis – tai renkasi komfortą šiandien ir vėliau dėl to kenčia, vietoj to, kad pasiryžtų laikinam pokyčių pradžios diskomfortui, bet ilgalaikėje perspektyvoje džiaugtųsi pasiektais teigiamais rezultatais.
Svarbu suprasti, kad kainą teks susimokėti abiem, tiek tinginystės, tiek keitimosi atvejais, tereikia nuspręsti, kurią kainą renkatės susimokėti.
Ar renkatės laikiną pokyčių diskomfortą, kad vėliau galėtumėte:
– Jaustis nuostabiai savo kūne
– Trykšte trykšti sveikata ir energija
– Jaustis fiziškai stipriomis
– Galėti rengtis kokius tik norite drabužius
– Su džiaugsmu laukti vasaros
– Turėti daugiau nei reikia energijos aktyviai leisti laiką su savo vaikais
– Būti aktyvia, gyvenimu besidžiaugiančia mama
– Būti puikiu pavyzdžiu savo dukrai
– Jausti kūno ir sielos lengvumą
O gal renkatės patogiai pagulėti ant sofutės dabar, tačiau vėliau graušitės, nes:
– Ir vėl atėjus vasarai norėsis, kad ji kuo greičiau pasibaigtų, nes gėdysitės savo kūno
– Atėjus gimtadieniui ar Naujiems metams, vėl teks išgyventi nusivylimą, kad ir vėl niekas nepasikeitė
– Stebėsite kaip bėga metai, o su jais svoris ir nepasitenkinimas savimi tik auga
– Išaušus pavasariui, su liūdesiu žiūrėsite į parduotuvių vitrinas, žinodamos, kad ir vėl negalite pasipuošti taip, kaip norėtųsi
– Jausitės kalta, nes vaikai kasdien mato pasyviai ir tingiai gyvenančią mamą
– Jausitės nusivylusi savimi, kad nesirūpinate nei savo, nei šeimos narių sveikata
– Jausite begalinį nepasitenkinimo savimi jausmą, kad vis nieko dėl to nedarote
Man norisi jūsų paklausti: kurią kainą renkatės mokėti – rumpalaikio ar ilgalaikio diskomforto?
Pažadu, kad pradėjus teigiamus gyvenimo būdo pokyčius, pirminis diskomfortas jaučiamas gana trumpai. Vėliau „įsivažiuoji“ į naują ritmą, susiformuoja nauji įpročiai, pamažu jie tampa natūralia gyvenimo dalimi ir galiausiai jau teikia vien teigiamas emocijas. Tereikia apsispręsti, pradėti, o pradėjus tęsti.
Pasirinkimas VISADA mūsų rankose.
Sėkmės ir iki kito karto!
Su meile,
Ieva ♥
P.S. Jei straipsnis patiko ir pasirodė naudingas, būčiau dėkinga jei pasidalintum bent su viena savo drauge. Ačiū!
—————————————————————————————————————————
Nuolat prisivalgai vakarais? Spausk čia, registruokis nemokamai video peržiūrai ir sužinok kaip tai įveikti.
4 comments
Vilija
31 kovo, 2017 at 7:38 pm
Didžiausias stabdis – vaikščioti gurgiančiu pilvu. Aš mėgstu valgyti labai kaloringai ir labai daug. Galiu suvalgyti vienu prisėdimu 3 savos gamybos KONKRETAUS dydžio žemaičių blynus ir po to dar kavos puslitrį su desertu. Arba baltos mišrainės „ūkišką” bliūdą. Net suvalgius keliais kąsniais mažiau, man gurgia pilvas, svaigsta galva. O kai pradedu jausti pilve sunkumą (man jis malonus), malonų apsnūdimą, tada jaučiuosi pavalgiusi. Bet po kokių 2 valandų galiu vėl suvalgyti tiek pat. Valgydama skanų, savo pačios ruoštą maistą, jaučiu be galo didelį malonumą. O jei dar geras filmas ar knyga šalia? Tada tai rojus.
Visus liekno žmogaus privalumus, kuriuos jūs išvardijote, aš pažįstu, nes iki 25 metų buvau labai liekna. Kai sustorėjau, keletą kartų liekninausi. Vieną kartą sistemingai – valgiau mažai, daug žalių daržovių, nevalgydavau po 18 val. (jėtus, kasnakt keptos vištos vaidendavosi). Tikrai labai kankindavausi. Buvau sulieknėjusi, laikiausi iki nėštumo…
Kitas lieknėjimas buvo netyčinis – šeimoje buvo krizė, tai iš sielvarto kokį pusmetį maitinausi tik obuoliais ir žaliąja arbata. Fizinio diskomforto nejaučiau jokio, bet užtat dvasinis – Dieve padėk… Nekasdien gi ties skyrybų slenksčiu žmogus atsiduri.
Kai apsipratau, pradėjau kirsti košes su spirgais, kepsnius, keksiukus. Tebekertu iki šiol 🙂
Aišku, norėčiau būti liekna. Bet kad nereiktų jausti to diskomforto – skaudžiai gurgiančio pilvo, nors jis tikrai netuščias. Jei būtų koks vaistas, purškaliukas ar dar kas, kad pavartojai – ir sotus. Tada tikrai galėtum sveikai ir po ne daug maitintis, būti lieknas ir pan. O dabar… Tie sunkumai, kuriuos jūs išvardijote – smulkmena, palyginus su skausmingu pilvo gurgimu ir (neegzistuojančių) keptų vištų kvapais naktį…
Ieva
6 balandžio, 2017 at 10:29 am
Miela Vilija,
labai svarbu pasigilinti ar Jūsų noras valgyti daug, iki visiško skrandžio pilnumo ar net persivalgyti, yra psichologinio ar fiziologinio pobūdžio. Taip pat ar nėra jokių vidinių, lieknėti trukdančių blokų. Vidiniai blokai paprastai pasireiškia ribojančių įsitikinimų ir baimių pavidale. Žodžiu vienareikšmiško atsakymo nėra, tačiau visko nenurašyčiau tiesiog dideliam apetitui, žvelgčiau giliau. Sėkmės Jums!
Edita
8 balandžio, 2017 at 1:30 pm
Kuo toliau, tuo labiau manau, kad suliekneti bijau (kažkur giliai pasąmonėje) dėl to, kad tada nebeturėsiu dėl ko skųstis, nebeturėsiu, ko kaltinti, kad nesiseka, nebeturėsiu, ko laukti – to išganymo, kai pagaliau būsiu liekna, kai galėsiu gražiai rengtis ir t.t. Čia, aš manau, grynai psichologinis momentas, bet kaip su tuo kovoti neįsivaizduoju. Nes žinau, kad galiu, bet kažkokia baimė yra…
Ieva
10 balandžio, 2017 at 11:01 am
Miela Edita,
ačiū Jums už atvirumą ir tokią puikią įžvalgą. Išties labai daug moterų būtent tai ir stabdo. Yra ir daugybė ir kitų vidinių stabdžių, kurie galbūt Jums taip pat būdingi, tik dar jų nepastebėjote, o gal tik šitas vienas. Aš Jus labai nuoširdžiai kviesčiau prisijungti prie internetinės video programos „Liekna ir Laisva AŠ”, kur viena iš temų kaip tik ir yra vidiniai blokai. Šį vakarą įvyks nemokamas vebinaras, o iš karto po jo jau bus galima ir registruotis į programą. Registruotis į vebinarą galite čia: http://www.ievagerciene.lt/vebinaras/