Ir vėl trečiadienis – įprasta diena naujam blogo įrašui. Jei straipsnių nebūnu pasiruošusi iš anksto, visuomet įkvėpimo semiuosi iš to, kuo gyvenu ir to, kas vyksta aplinkui. Šio įrašo įkvėpimo šaltiniu tapo vakarykštis pagulėjimas šiltoj vonioj. Jeigu aną savaitę sekei tai, kas vyko mano Facebook’o puslapyje ir skaitei naujienlaiškius, greičiausiai žinai, jog šį pirmadienį startavo nauja “Liekna ir Laisva Aš“ programos grupė. Savaitė prieš naujos grupės pradžią visada būna labai užimta: su daug veiksmo, daug atsakinėjimo į el. laiškus, naujų narių registracija ir jų klausimai. Tokią savaitę įprastas savaitgalis neegzistuoja, nes pats registracijos įkarštis vyksta būtent jo metu. Turint galvoj, kad ir prieš tai buvusį savaitgalį nesiilsėjau, o buvau intensyviam seminare, vakar suskaičiavusi susivokiau, jog jau 11 dienų neturėjau poilsio. Nenuostabu, kad jaučiausi tokia pavargus! Atlikusi tik tai, kas būtina laukiau vakaro, kad Izabelei užmigus galėčiau panirti į šiltą kvapnią vonią. Dažnai būna, kad tik darydami kažką suprantam, kaip mus to reikėjo. Ar ir jums pažįstama situacija, kai tik išvažiavus atostogų supranti, kaip tau jų trūko, tik mergaitiškai plepėdama su draugėmis suvoki, kaip tau to reikėjo ir tik panirus į šiltą kvapnią vonią primeni sau, koks tai gėris?
Ką tai turi bendro su lieknėjimo tema?
Labai daug. Laikas sau ir poilsis yra gyvybiškai svarbus mūsų psichologinei ir dvasinei savijautai, o ji, kaip žinia, labai stipriai įtakoja tai, kokį maistą rinksimės, ar laiką leisime aktyviai ar pasyviai, ar mus užklups eilinis persivalgymo priepuolis. Kai pagaunu save namuose ieškančią saldumynų, dažniausiai žinau, jog tai pirmas požymis, kad man reikia poilsio. Aš jau seniai nebeturiu prisivalgymo problemų, tačiau tokiomis dienomis atsispirti kažkam saldžiam, prisipažinsiu tikrai nelengva. Jei skanėstų namie nėra, lėkti jų pirkti net nekyla mintis, tie laikai jau tolima praeitis, tačiau jei jų yra, greitai nebus 🙂 Vietoj to, kad save graužčiau dėl to, kad suvalgiau kažką saldaus, aš pažadu sau, kad būtinai rasiu laiko sau. Būtent taip nutiko ir vakar. Suvalgiusi vyrui pirktą šokoladuką (žinoma, kad pirkau tik jam, o kam gi daugiau? :)) iš karto susiplanavau keliolika ramių minučių vonioje ir ankstyvą ėjimą miegoti, nes tiesiog užsimanyti saldumynų man jau seniai nebūdinga. Kaip žinia būtent jų organizmas šaukia kai trūksta poilsio. Apie miego svarbą lieknėjimo sėkmei rašiau čia, o šį kartą labiau kalbu apie laiko skyrimą tam, kad nuraminti protą, sudėlioti mintis arba kitaip tariant „pakrauti savo vidinę bateriją“, nes jei to nepadarysime natūraliais ir konstruktyviais būdais, net nepajusime kaip griebsimės tokių, kurie mums greičiau kenkia, nei padeda.
Šiandien jaučiuosi jau daug geriau, tačiau šiltos vonios ritualą mielai pakartočiau ir vėl. Tik svarbi sąlyga poilsiui vonioje: nieko neskaityti, nieko nežiūrėti, o tiesiog ramiai 15-20 minučių pabūti. Aš žvakių šviesoje klausiausi ramios meditacinės muzikos.
O kokie jūsų mėgstamiausi būdai „savo vidinei baterijai pakrauti“ ir mintims nuraminti? Ar pastebite kad kai tokio laiko neskiriate pajuntate trauką saldžiam ir kitokiam nelabai sveikam maistui? Tik nepulkite savęs dėl to graužti, verčiau kuo greičiau duokite savo kūnui tai, ko jam iš tikrųjų reikia – gyvybiškai svarbios ramybės ir poilsio.
Šiam kartui tiek. Iki kitos savaitės!
Su meile,
Ieva ♥
P.S. Nuo kitos savaitės vėl atidaroma registracija NEMOKAMOMS pažintinėms konsultacijoms. Daugiau informacijos apie jas čia
