Nuo Naujų metų. Nuo pirmadienio. Po atostogų. Po gimtadienio. Rytoj. Nespėji apsižvalgyti kaip vis žadant ir atidėliojant prabėgo ne vieneri metai. Kai prie mano uždaros FB grupės prisijungia naujos narės, kviečiu jas atsakyti į klausimą: kiek laiko jau bandote atsikratyti antsvorio? Nepatikėsi kiek daug iš jų atsako „visą gyvenimą“, „per ilgai” ar nurodo dviženklį metų skaičių. Jeigu esi viena iš jų, šis straipsnis iš širdies į širdį kaip tik Tau.
Kas blogo nuolat atidėlioti savo tikslų pasiekimą?
Kad ir kokie tie tikslai būtų, rezultatas visada tas pats: atidėliodamos mes laikome save įstrigusias toje pačioje vietoje ir stabdome savo judėjimą pirmyn. Nieko tokio jei atidėliojimas tęsiasi dieną ar dvi, tačiau jis tikrai gerokai apkarsta, kai įstrigusios jaučiamės metų metus.
Man patiko kažkada nugirsta frazė apie tai, kad gyvenimas – tai kaip kelionė liftu. Mes sutverti nuolat keliauti į viršų, tačiau kartais, kai kuriose savo gyvenimo srityse gerokai per ilgai užstringame tame pačiame aukšte. Jeigu skaitai šį straipsnį, greičiausiai Tau taip nutiko su noru numesti svorį. Galbūt lieknėjimas jau yra tapęs gyvenimo būdu. Tačiau ar pagalvojai, kad taip tik laikai save įstrigusią vis tame pačiame aukšte neleisdama sau augti, tobulėti, judėti į priekį? Kiek dalykų nedarai ir nepatiri, nes vis žadi jų imtis „kai sulieknėsiu“. Kokio ilgumo tai sąrašas?
Įnikę į kasdienybę, mes pamirštame vieną svarbų dalyką – mes visi esame mirtingi. Deja daugelis gyvename taip, lyg turėtume visą amžinybę. Dar viena man patikusi ne taip seniai perskaityta mintis: „amžinybė bus po to, o štai gyvenimas – tai vos trumpas blyksnis“.
Aš tikrai Tau nepamokslauju ir nevaidinu šventos. Pati iššvaisčiau daugybę metų galynėdamasi su persivalgymų priklausomybe, nuolatinėmis mintimis apie svorį, teisingą ir klaidingą mitybą. Aš pati buvau ta, kuri vis žadėdavo: nuo Naujų metų, nuo pirmadienio, po atostogų, po gimtadienio, rytoj, vieną dieną. Deja „vieną dieną“ pabudau ne sulieknėjusi, o su pasibaisėjimu suvokusi, kad viskas tęsiasi per ilgai, gerokai per ilgai ir aš daugiau tikrai neturiu laiko ir nenoriu taip ilgiau tęsti.
Su tuo nesusidūrusiems lieknėjimo ir mirtingumo paralelės gali skambėti mažų mažiausiai keistai ir net juokingai. Aš taip pat neteigiu, kad tik numetusi svorį būsi laiminga. Anaiptol ne – viskas yra kaip tik atvirkščiai. Aš tik sakau, kad jei jau daug metų sau vis žadi, planuoji, atidėlioji, tikiesi, jei lieknėjimo ir valgymo reikalai jau yra tapę dominuojančia mintimi, pats laikas sakyti „gana!”. Dabar pat nuspręsk padaryti vieną iš dviejų dalykų: susitaikyk su esama situacija ir daugiau nesuk dėl to galvos arba paimk, padaryk ir pamiršk. Gal ne viskas taip tiesmuka kaip „valgyk mažiau ir daugiau judėk“, Gal Tau reikės giliau pasikapstyti, kad atsisveikinti su tuo, kas vis trukdė pasiekti norimą tikslą. Gal tai irgi užims šiek tiek laiko, tačiau tai jau bus laikas judant pirmyn. Ir visai nesvarbu kurį variantą iš mano minėtų dviejų pasirinksi, svarbu ropškis iš to paties aukšto ir dėl Dievo meilės judėk pirmyn!
Šiam kartui tiek. Iki kitos savaitės!
Jei mano žodžiai bent kiek įkvėpė ir palietė Tavo širdį, būsiu dėkinga jei šiuo straipsniu pasidalinsi su drauge, kuriai būtina tai paskaityti. Ačiū!
Su meile,
Ieva ♥
P.S. Jeigu degi tvirtu pasiryžimu keistis, tačiau jauti, kad vienai per sunku ir tradiciniai patarimai „mažiau valgyk ir daugiau judėk“ neveikia, registruokis nemokamai sesijai su manimi. Jos metu kartu atrasime kas Tau trukdo pagaliau sulieknėti ir apie tai pamiršti. Nemokamos sesijos vyks labai ribotą laiką, tad jei aktualu, skubėk registruotis čia .
