Eina trečioji programos „Liekna ir Laisva Aš“ savaitė. Prieš keletą dienų viena iš jos narių pasidalijo patirtimi, kaip ji jautėsi liūdna ir atsiskyrusi nuo šeimos kai jie valgė vakarienę, o ji tuo metu išėjo į kitą kambarį su knyga.
Ne ji nevalgo jokio specialaus maisto, dėl kurio negalėtų vakarieniauti su šeimos nariais, tiesiog taip gavosi, kad ji paprasčiausiai nesijautė alkana, todėl priėmė labai logišką sprendimą – nevalgyti, o kitą kartą savo dieną pasiplanuoti taip, kad atėjus šeimos vakarienės metui skrandis jau vėl prašytų maisto.
Svarbiausia šioje situacijoje yra tai, kokią prasmę šiai situacijai suteikė pati moteris. Ji turėjo du pasirinkimus: jaustis nelaiminga ir atsiskyrusi arba džiaugtis visa širdimi, kad pagaliau priima naudingus sprendimus, kurie galiausiai nuves iki norimo kūno svorio ir vidinės laisvės. Juolab, kad jos atveju visai nereiškė, jog norint pasiekti savo tikslus teks visada valgyti atskirai nuo šeimos. Tai tebuvo vienkartinė situacija, tačiau požiūris į ją labai svarbus. Jei ji būtų pasirinkusi ir toliau jaustis nelaiminga, labai didelė tikimybė, kad ta savijauta būtų nuvedusi iki eilinio persivalgymo, kurį greičiausiai nurašytume valios neturėjimui. Kai tuo tarpu problema būtų tame, kad moteris pasirinko jaustis netinkamai. Aptarus šią situaciją jos tonas iš karto pasikeitė ir ji ryžtingai tarė: nuo šiol aš renkuosi būti ne auka, o nugalėtoja!
O ką Tu renkiesi kasdien kai reikia apsispręsti kaip valgyti ar sportuoti? Ar jautiesi nelaiminga, nes išėjai pabėgioti kol kiti šeimos nariai liko tingėti ant sofos? Ar jautiesi „kitokia” kai prie gausiai vaišėmis nukrauto stalo saikingai visko paragauji, o ne kemši iki kol tampa sunku kvėpuoti? Ar jautiesi nuskriausta kai reikia šiek tiek anksčiau atsikelti, kad susiruoštum į darbą sveikus pietus? Tokių situacijų kai turi du pasirinkimus kiekvieną dieną yra begalės ir tik nuo Tavo pasirinkimo priklauso ar judėsi artyn link savo tikslo ar taip ir liksi įstrigusi iki skausmo įgrisusioje visai nekomfortiškoje komforto zonoje. Tavo pasirinkimas ar jaustis auka ar nugalėtoja įtakos visus Tavo tolesnius veiksmus, o jie be abejo duos atitinkamą rezultatą. Kaip manai ar pasilikusi prie aukos vaidmens mano aukščiau aprašyta moteris norėtų vėl pakartoti situaciją, kai pasirinko atsisakyti vakarienės su šeima, nes tiesiog nebuvo alkana? Didelė tikimybė, kad ne, nes tai būtų buvusi per daug nemalonių išgyvenimų sukėlusi patirtis, o žmogiška prigimtis mus verčia vengti diskomfortą keliančių situacijų.
Visai kitaip reikalai pasisuko, kai ji galiausiai pasirinko matyti save kaip nugalėtoją. Tai jai padeda ir toliau daryti nugalėtojai būdingus pasirinkimus, dėl kurių jaučiasi tik dar tvirtesnė ir labiau įkvėpta ryžtingai judėti link savo tikslo.
Kai mes pradedame keistis ir įvesti pokyčius savo gyvenime, natūralu, kad kurį laiką jaučiamės nepatogiai ir mus traukia prie seno, pažįstamo, įprasto. Natūrali mūsų prigimties dalis – ieškoti patogumo ir privengti permainų. Tai žinant, mums beliks nusišypsoti ir sau priminti, kad mes priėmėme tvirtą sprendimą keistis, judėti pirmyn ir net akies krašteliu nesidairyti atgal. Jeigu noras pagaliau pasiekti ilgai atidėliotą tikslą išties stiprus, net neabejoju, kad pavyks.
Ir vis dėlto kaip siekdama savųjų geros savijautos ir lieknėjimo tikslų renkiesi jaustis Tu – auka ar nugalėtoja? Atmink: pasirinkimas visada yra Tavo rankose!
Šiam kartui tiek. Iki kitos savaitės!
Su meile,
Ieva ♥
P.S. Ar esi iš tų, kurios atrodo meta svorį, kiek tik save pamena?
Ar pavargai nuo nuolatinių nekontroliuojamų persivalgymų ir juos sekančio begalinio nusivylimo savimi?
Ar jauti, kad jau gerokai per ilgai „užstrigai“ savo lieknėjimo kelionėje?
Jei į šiuos klausimus atsakei „taip”, ribotą laiką vyksiančios nemokamos asmeninės sesijos kaip tik Tau. Daugiau informacijos apie jas čia
